Projektas „Kaimynas“ Kazlų Rūdoje.

Vasario 22d. Kazlų Rūdoje surengtas  informacinis renginys „Kaimynas“.

Projekto ir renginio, tokiu pačiu pavadinimu,  paskirtis – informuoti visuomenę apie „Saugios kaimynystės“ ir Nusikaltimų prevencijos per aplinkos kūrimą ( angl. CPTED: Crime Prevention Through Environmental Design)  plėtojimo galimybes, skatinti konstruktyvų dialogą tarp trijų pagrindinių „banginių“ visuomenės  saugumo užtikrinimo srityje –  bendruomenių, policijos ir savivaldos institucijų.

Renginyje aktyviai  dalyvavo  suinteresuoti asmenys („Saugios kaimynystės“ grupių,  bendruomenių atstovai, seniūnai,  savivaldų atstovai, policijos pareigūnai) iš Kazlų Rūdos,  Marijampolės , Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos  ir Jurbarko rajono savivaldybių.

Renginio svečiai – Laura Mažintė, Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė, Gintaras Mažintas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos  Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, Irina Matijošaiteinė,  Kauno technologijų universiteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentė, CPTED  ekspertė ir  Agnė Greblikaitė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė pasidalino gerąja praktika, pateikdami  pavyzdžius iš Lietuvos ir užsienio šalių. Buvo pasidalinta informacija apie tai, kokią apčiuopiamą naudą teikia „Saugios kaimynystės“ grupių veikla, kokiu būdu mažiausiomis sąnaudomis kurti saugią aplinką, apsaugoti savo turtą ir  pan., kokią pagalbą „Saugios kaimynystės“ grupės gali gauti iš valstybės institucijų ir ką privalo daryti pačios.

Renginio dalyviai vieningai priėmė sprendimą, kad  gyventojų saugios aplinkos kūrimas   pirmiausia  priklauso  nuo   trijų „banginių“ – bendruomenės, policijos ir  savivaldos noro veikti bendrai ir gyventi saugiai.

Siekdami  skatinti Kazlų Rūdos savivaldybės  įstaigų, bendruomenių   aktyvumą prevencijos srityje, bendrai  užkertant kelią pažeidimams bei  nusikalstamoms  veikloms,   kviečiame suinteresuotas bendruomenes ir asmenis prisijungti prie prevencinių veiklų vykdymo ir įgyvendinimo  minėto projekto metu.

Dėl išsamesnės informacijos apie Saugios kaimynystės grupes, Nusikaltimų prevenciją per aplinkos kūrimą (CPTED),    prašome kreiptis į bendruomenių pareigūnę Akvilę Krunglevičienę, tel. 33102, 8 614 20654, el.p. akvile.krungleviciene@policija.lt

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato inf.

28642633_10215960157175996_803762283_o

Prevencinis renginys Kelmėje „Saugumo problemų sprendimas bendruomenėse“

renginys Kelmeje

 

 

 

Gruodžio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai surengė prevencinį renginį „Saugumo problemų sprendimas bendruomenėse“, skirtą  Kelmės rajono saugios kaimynystės grupių ir bendruomenių atstovams, policijos rėmėjams, seniūnams ir seniūnaičiams.

Pasiektais bendruomenės veiklos rezultatais, kuriant saugią ir sveiką aplinką dalijosi Pagryžuvio kaimo bendruomenės bei Saugios kaimynystės grupės pirmininkė Aldona Ancikevičienė, Kelmės miesto, Trešnių g. SKG atstovė Genovaitė Urbonavičienė. Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė skaitė pranešimą „Saugi kaimynystė Lietuvoje – nuo teorijos prie praktinių sprendimų”. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro teisinės pagalbos koordinatorė Marytė Puidokienė informavo apie pagalbos prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukoms galimybes.

„Saugi kaimynystė – viena iš sėkmingiausių nusikalstamumo prevencijos priemonių Lietuvoje, visuomenės indėlis kuriant saugią aplinką – didžiulis“, – vienbalsiai teigė pareigūnai bei renginio dalyviai.

Renginio metu buvo pristatytas prevencinis-informacinis filmas apie policijos rėmėjų veiklą bei apdovanoti aktyviausi Saugios kaimynystės grupių atstovai, bendruomenės, policijos rėmėjai, aktyviausi rajono gyventojai.

Renginio metu savo dainomis smagios nuotaikos gūsį įnešė Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas (vadovas – policijos rėmėjas Saulius Venckus), smagios muzikos akordus svečiams siuntė Kelmės armonikieriai bei Kelmės miesto bendruomenės liaudiškos muzikos kolektyvas „Sūkurys“.

Daugiau informacijos:

http://www.kelme.lt/lit/Prevencinis-renginys-Saugumo-problemu-sprendimas-bendruomenese

Mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos iki praktikos“

panevezys3

Lapkričio 28 d.  Panevėžio pedagogų švietimo centre vyko „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentės Lauros Mažintės vedami mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos prie praktikos“, skirti daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, bendruomenių atstovams bei švietimo įstaigų darbuotojams. Kalbėjome apie Saugios kaimynystės situaciją Lietuvoje, kriminogeninę situaciją Lietuvoje ir Panevėžyje bei gyventojų dalyvavimo kuriant saugią aplinką svarbą. Praktinių užduočių metu dalyviai galėjo išmėginti savo aplinkos stebėjimo įgūdžius, kūrė Saugios kaimynystės grupės veiklos planą, sužinojo, kaip tinkamai naudotis e-policija.lt pranešimų pateikimo policijai sistema. Dėkojame už iniciatyvą organizuoti mokymus asociacijai „Tautos skydas“ ir jos vadovui Rimantui Narkūnui ir tikimės, jog panašūs mokymai galėtų sudominti ir kitas bendruomenes. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie šiuos ir kitus asociacijos organizuojamus mokymus, prašome kreiptis el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba telefonu 8 686 26057.

panevezys1

panevezys4

panevezys5

SAVANORYSTĖS POLICIJOJE VERTĖ – PUSĖ MILIJONO EURŲ KASMET.

Pastaruoju metu, ypač po Gruzijos ir Ukrainos įvykių pastebima, kad kinta pačios visuomenės požiūris į savo saugumą. Jeigu anksčiau daugelis manėme, kad saugumu privalo rūpintis vien policija, tai šiuo metu nemaža dalis aktyvių gyventojų patys imasi iniciatyvos – nuo techninių saugos priemonių įrengimo iki saugios kaimynystės veiklų organizavimo ir net savanoriškų paieškos, gelbėjimo ar stebėjimo veiksmų inicijavimo, policijai viešai išplatinus pagalbos prašymus extra atvejais.

Pagrindinės savanorystės policijoje sritys apima tris segmentus: saugios kaimynystės iniciatyvas, policijos rėmėjus ir jaunuosius policijos rėmėjus. Pagrindinis skirtumas tarp šių trijų grupių yra tai, kad policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veikla yra reglamentuojama specialiu įstatymu ir Policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintais nuostatais, o štai saugios kaimynystės iniciatyva nėra reglamentuota jokiais įstatymais ir remiasi daugiausia pačių gyventojų ir policijos suinteresuotumu padėti vieni kitiems.

 Saugios kaimynystės iniciatyva

 Taigi, saugi kaimynystė yra vienintelė prevencinė iniciatyva Lietuvoje, kurios dalyvių skaičius jau beveik 20 metų nuosekliai auga. 2017 m. su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupės (2016 m. – 2185, 2015 m. – 2076, 2014 m. – 1876).  Kodėl ši iniciatyva yra tokia svarbi Lietuvai ir skatina gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes savo gyvenamosiose vietose?

 Bendra atsakomybė.

 Pirmiausia, grupių narius vienija bendros atsakomybės jausmas. Šūkis „Mano namai-mano tvirtovė“ jau nėra suprantamas, kaip vieno buto ar namo gyventojų apsauga ir gerovė. Saugūs kaimynai suvokia, kad tik bendrais veiksmais, intelektiniu ir materialiniu indėliu gali sukurti saugią aplinką tiek savo namuose, tiek teritorijoje, jungiančiose kelis ar keliolika namų.

 Asmeninis suinteresuotumas.

 Kiekvienas žmogus yra suinteresuotas gyventi saugiai ir kokybiškai. Todėl inicijuodamas ar prisidėdamas prie kolektyvinių iniciatyvų, jis laimi tiek saugumo, tiek materialine prasme. Vienai šeimai tikrai brangu įsirengti technines apsaugos priemones – kelio barjerus, greičio kalnelius, vaizdo kameras, kelio ženklinimo įrenginius, tačiau grupei gyventojų tai padaryti žymiai lengviau.Be materialinio suinteresuotumo, dar yra pagrįstas jausmas, kad kaimynas tau yra pasirengęs padėti beveik visais gyvenimo atvejais – nuo techninės pagalbos, sugedus automobiliui, iki mažamečių vaikų priežiūros ar net medicininės pagalbos. Viskas remiasi savanoriškumo principu. Ir tikrai beveik kiekvienoje gyventojų grupėje galime rasti gydytojų, teisininkų, tų pačių policininkų, mokytojų ir daugybės kitų profesijų žmonių, kurie tikrai savo gebėjimais gali padėti išspręsti daugybę vietos problemų nesikreipdami į valstybės institucijas.

 Ilgalaikė materiali nauda.

 Pastebėta, kad teritorijose, kuriose realiai veikia saugios kaimynystės grupės, auga net ir nekilnojamojo turto vertė. Kainos skirtumas sudaro apie 20 proc. saugios kaimynystės narių naudai. Neretai nekilnojamojo turto skelbimų puslapiuose jau yra teikiama tokia informacija – priklauso parduodamas butas saugios kaimynystės grupei ar ne. Nes tai įtakoja potencialaus pirkėjo apsisprendimą.

 Saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė.

 Svarbiausias dalykas yra tai, kad aktyviai veikiančių saugios kaimynystės grupių gyventojai jaučiasi žymiai saugiau, o tai teigiamai atsiliepia ir gyvenimo kokybei.

Policijos pagrindinė funkcija šioje iniciatyvoje yra teikti specialią metodinę pagalbą grupių nariams – nuo ko pradėti, kaip vykdyti veiklas, atlikti vietos aplinkos saugumo vertinimą, identifikuoti saugumo problemas, konsultuoti ir padėti pasirinkti būtent tai teritorijai ir joje esančių problemų sprendimui reikalingas priemones. Visa kita įgyvendina patys gyventojai.

Labai svarbu visais atvejais užtikrinti grįžtamąjį ryšį, kai pačiai policijai reikalinga gyventojų pagalba. Jeigu policijos pareigūnas kreipėsi į saugios kaimynystės narius su prašymu dėl bet kokios informacijos, visuomet būtina juos informuoti pavyko ar nepavyko realizuoti gautą informaciją. Priešingu atveju, tai gali būti paskutinis kartas, kai policijai teiksime tokią informaciją.

Bendradarbiavimo su visuomene vykdymui policijoje vos prieš trejus metus įsteigtas bendruomenės pareigūno institutas, kuris pakeitė tarybines apylinkės inspektoriaus ir nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigybes. Specialiuoju reikalavimu šiai pareigybei policijos pareigūnai juokais vadina neformalaus požiūrio turėjimą ir kūrybiškumą. Tai reiškia, kad bendruomenės pareigūnas turi padaryti daugiau, nei iš jo reikalauja formalūs teisės aktai. t.y. privalu mokėti rasti problemos sprendimą net, jei tai ir nėra priskirta tiesioginei policijos kompetencijai.

 Policijos rėmėjai

 Pagrindinė policijos rėmėjų funkcija yra padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais, taip pat įvykus nusikaltimui organizuoti įvykio vietos apsaugą, nustatyti liudytojus, suteikti med. pagalbą aukoms ir kt. Pastaruoju metu policijos rėmėjai dažniau pasitelkiami ir bendrosios prevencijos veikloms – teminiams prevenciniams renginiams mokyklose ir bendruomenėse. Paminėtinas Šiaulių policijos rėmėjų pavyzdys – pernai gruodžio mėnesį policijos rėmėjai lankėsi Šiaulių miesto mokyklose, kur vaikams skaitė paskaitas apie pirotechnikos gaminių naudojimą, teisinę atsakomybę ir pan.

Priėmus naująjį policijos rėmėjų įstatymą (2015 m.), buvo sugriežtinti reikalavimai policijos rėmėjų veiklai, todėl bendras jų skaičius sumažėjo beveik dvigubai . Tačiau keturis kartus išaugo jų veiklos efektyvumas. Savanoriškąją veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai (2016 m. – 1626, 2015 m. – 2947, 2014 m. – 2837). Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius 2016 – 2017 m. laikotarpiu ženkliai išaugo – 2016 m. – išdirbta 52 val. (2015 m. – 11 val., 2014 m. – 10 val., per 2017 m. pirmąjį pusmetį – 19 val.) (Policijos departamento duomenimis). Pažymėtina, kad prie šio rodiklio ženkliai prisideda ir Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, įstoję į policijos rėmėjų gretas.

Iš viso policijos rėmėjai kasmet išdirba nuo 30 iki 80 tūkst. valandų. Remiantis europiniais standartais apskaičiuota, kad šio darbo vertė sudaro beveik 0,5 mln. eurų. Tokia yra vien apčiuopiama savanoriškos veiklos nauda mūsų valstybei, neskaitant jų išaiškintų bei užkardytų teisės pažeidimų bei kitų veiksmų, kurie realiai padeda policijai užtikrinti gyventojų saugumą.

Policijos rėmėjų įstatymas suteikia aktyviems gyventojams galimybę patiems imtis patruliavimo veiklos. Juk niekas geriau už pačius gyventojus nežino kokios problemos vyrauja jų gyvenamojoje teritorijoje. Šis įstatymas ne tik įteisina galimybę policijos rėmėjams reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, bet leidžia patruliuoti savarankiškai, be policijos pareigūno buvimo šalia, ir kartu suteikia socialines garantijas, jeigu patruliavimo metu patiriami sužalojimai. Žinoma yra viena svarbi sąlyga- savarankiškas patruliavimas vykdomas nuotoliniu būdu vadovaujant teritorinės policijos įstaigos pareigūnui. Tai reiškia, kad iš anksto suderinamas patruliavimo maršrutas, aptariami taktiniai veiksmai, numatoma skubi policijos pagalba extra atveju.

 Jaunieji policijos rėmėjai

 Pagrindinis jaunųjų policijos rėmėjų veiklos organizavimo tikslas – jaunuomenės teisinis švietimas, patriotiškumo skatinimas, supažindinimas su policijos veikla, nepakantumo nusikaltimams skatinimas, tikslinis užimtumo skatinimas. Plačiąja prasme, taip ugdomi būsimi policijos pareigūnai ir kartu aktyvūs, pilietiški ir sąmoningi Lietuvos gyventojai. Turėdami galimybę teisines žinias gauti tiesiogiai iš policijos pareigūnų, matyti koks yra tikrasis policijos darbas, jauni žmonės ne tik patys nedaro nusikaltimų, bet ir atgrasina kitus bendramokslius.

Jaunieji policijos rėmėjai pasitelkiami teisiškai ugdant jaunesniųjų klasių moksleivius. Kaip taisyklė, vyresnių klasių moksleiviai mažiesiems yra autoritetas, todėl vaikai greičiau ir noriai įsisavina tiek saugaus eismo pamokėles, tiek kitus reikalingus dalykus. Kartu užkertamas kelias įvairioms patyčioms, vyresnieji moksleiviai tampa mažųjų draugais ir pagalbininkais.

Jauniesiems policijos rėmėjams organizuojamos teisinių žinių viktorinos, teminės vasaros stovyklos, kuriose jaunuoliai įgyja praktinių įgūdžių, mokosi savarankiškumo, darbo komandoje, išmoksta priimti sprendimus ir net dalyvauja vadinamuosiuose išgyvenimo žygiuose.

 Įžvalgos ateičiai

Viešojo saugumo institucijų glaudesnis bendradarbiavimas.

 Nors šiuo metu tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra pakankami aukšto lygio, tačiau akcentuotini keli aspektai, kurie ateityje turėtų būti įgyvendinti.

1. Viena esminių galimybių plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą yra jaunimo ugdymo sritis. Policijoje veikia jaunųjų policijos rėmėjų judėjimas, įtraukiantis ir jaunuosius šaulius, VSAT – jaunuosius pasieniečius, VPGD– jaunuosius ugniagesius, LŠS – jaunuosius šaulius. Šiuo metu neturime bendros viešojo saugumo institucijų strategijos jaunimo įtraukimo į jų veiklas, išskyrus bendras jaunųjų šaulių, pasieniečių ir policijos rėmėjų vasaros stovyklas. Jeigu, tarkime, šiuo metu vienoje mokykloje yra 4 skirtingi būreliai, kodėl negalėtume planingai kartu organizuoti moksleiviams bendrų veiklų? Juk tikslą kiekviena institucija turi tą patį.

2. Taip pat į šias jaunimo užimtumo veiklas reikėtų įtraukti vaikus iš socialinės rizikos šeimų, ir vaikus, pasižyminčius delinkventiniu ar deviantiniuelgesiu. Kartais geras, sektinas pavyzdys yra geresnis kelias, nei įstatymu reglamentuotų minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymas.

 Savanorių rengimas specializuotose mokymo įstaigose.

 Niekam ne paslaptis, kad dalis institucijų turi savo atskirus profesinio rengimo centrus – policija – Policijos mokyklą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – pasieniečių mokyklą ir pan. Jau dabar šios institucijos viena kitai sudaro sąlygas naudotis turimomis mokymo bazėmis, rengia bendrus kvalifikacijos tobulinimo planus. Tačiau galbūt tikslinga suvienyti visus šiai sričiai skiriamus išteklius ir įrengti vieną, gerą, europinius standartus atitinkantį mokymų centrą? Ir šiame centre rengti ne tik institucijų pareigūnus, bet ir savanorius taip, kad savanoris būtų pasirengęs veiklai ne blogiau nei profesionalus policininkas, karys ar pasienietis.

 Policijos veteranų galių išnaudojimas.

 Policininkai į atsargą išeina pakankamai jauni, todėl pravartu pasinaudoti jų profesine patirtimi, organizuojant savanorių veiklas. Policijos veteranai tikrai galėtų būti savanorių mentoriais, bendruomenės pareigūnų padėjėjais, ar net laikui bėgant – būti pačiais bendruomenės pareigūnais.

 Įgaliojimų apibrėžimas.

 Galbūt visuomenė kol kas tam nėra pribrendusi, tačiau ateityje reikėtų spręsti klausimą dėl platesnių įgaliojimų policijos rėmėjams suteikimą. Jeigu dabar savarankiškai patruliuojantys policijos rėmėjai viešojo administravimo įgaliojimų neįgyja, ateityje tokie įgaliojimai turėtų atsirasti. Kaip ir teisė naudotis policijos automobiliais, kaip yra pavyzdžiui Izraelyje. Žinoma, sudedant saugiklius, kad tokie įgaliojimai suteikiami tik specialų paruošimą mokymo centre praėjusiems savanoriams.

 Materialinis aprūpinimas.

 Kaip anksčiau minėta, policijos rėmėjų veikla kasmet vertinama apie 0,5 mln eurų. Todėl būtinas papildomas materialinis aprūpinimas – nuo aprūpinimo vienodo standarto uniforma iki lėšų savanorių motyvacijai skatinti.

 Savanorystė policijoje – vienas iš viešojo saugumo užtikrinimo garantų, tik ar tikrai tam visi esame pasirengę?

01 sulaikymas nakti 2-37453 stovykla2 saugios kaimynystes vadovas2 Sutartis su SSB2

TRIUKŠMAS KAIMYNYSTĖJE. KAI VISOS PRIEMONĖS IŠNAUDOTOS.

Vėl grįžti prie triukšmo temos paskatino iš gyventojų gaunami paklausimai ką daryti, jeigu kaimynų elgesys, o būtent,- keliamas triukšmas trukdo ilsėtis, ypač tais atvejais, kai pagal įstatymus neva triukšmauti leidžiama – pvz.: ryto ir dienos metu nuo 7.00 iki 19.00 val. Tiek savivaldos, tiek policijos pareigūnai tokiais atvejais administracinės teisenos nepradeda ir triukšmadarius drausmina nebent prevenciniais pokalbiais. Kreipimaisi į valstybės institucijas jau nebepadeda, geranoriškai su kaimynais susitarti nepavyksta, situacija atrodo nebeišsprendžiama, kyla minčių parduoti butą ir keisti gyvenamąją vietą.

Taigi ką daryti, jei dėl triuksmas_paveikslaskaimynų garsiai klausomo televizoriaus (na jei kaimynas turi klausos sutrikimų), šokių pamokėlių ar fizinių pratimų, o ir šiaip kitų „bildesių“, negalite ilsėtis patys, o kartais – ir jūsų mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas kad ir pietų miegas.

Nesame įgalioti aiškinti teisės aktų, tačiau galime pateikti savo nuomonę, kuri nors ir nėra optimistiškai nuteikianti, nes valstybės institucijos čia vargiai bepadės, tačiau bent jau pabandysime rasti keletą būdų kaip mėginti išspręsti šią problemą.

Kai visos priemonės išnaudotos, ginti savo teisę į poilsį bei netriukšmingą gyvenamąją aplinką galite tik savo iniciatyva ir savo lėšomis:

 a) kreiptis į antstolį, turintį sertifikuotą prietaisą triukšmo lygiui nustatyti ir galintį konstatuoti faktines aplinkybes (šis veiksmas leis jums surinkti faktinius įrodymus, kad gyvenate veikiami kaimynų keliamo triukšmo, viršijančio higienos normas);

b) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (pirmiausia, matyt,- į šeimos gydytoją), jeigu dėl kaimynų keliamo triukšmo jums pablogėjo sveikata (gydytojo pažyma taip pat teismo gali būti vertinama, kaip įrodymas);

c) kai turėsite a ir b punktuose nurodytus faktus konstatuojančius dokumentus, jau galite kreiptis į teismą, pateikdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Jeigu turite galimybę, po a ir b veiksmų, galite namuose įsirengti triukšmo slopinimo priemonę (paprastai tai būna garso izoliacinė medžiaga). Jeigu išsaugosite šios priemonės įsigijimo dokumentus, galėsite į ieškinio sumą įskaičiuoti ir šias išlaidas. Žinoma, teismui reikės nurodyti, kad šios prekės įsigijimo priežastimi yra būtent kaimynų keliamas triukšmas. Papildomai, iš anksto patartume kreiptis į triukšmaujančius kaimynus registruotu laišku, kuriuo prašote sumažinti žiūrimo televizoriaus ar kito triukšmo šaltinio garsą. Atsakymo negavimas ir šio laiško pateikimas teismui taip pat gali būti vertinamas, kaip kito asmens nereagavimas į jūsų prašymą. Na, o jei dar turėtumėte kaimynų liudijimus, taip pat anksčiau dėl triukšmo kviestų valstybės institucijų oficialius atsakymus, tai taip pat galėtų būti vertinama, kaip įrodomoji medžiaga.

 Aukščiau nurodyta situacija teisiniu požiūriu tikrai sudėtinga, įstatymai tiesiogiai saugo gyventojus nuo triukšmo tik lygiai pusę paros laiko, todėl niekas negali garantuoti, kad teismas jūsų ieškinį patenkins. Taigi sprendimą turite priimti jūs patys. Iki šiol negirdėjome apie panašius precedentus, bet nepabandžius, nesužinosi.

Jeigu turite galimybę kreiptis į advokatą ar civilinės teisės profesionalą, siūlytume taip ir padaryti. Jeigu neturite, dar lieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo į savivaldybę (plačiau – http://www.teisinepagalba.lt/). Vienaip ar kitaip, dokumentus teismui turite parengti patys.

Sėkmės, išeitis visuomet yra.

5 pagrindiniai žingsniai prieš įsirengiant vaizdo stebėjimo kameras

Sparčiai vystantis duomenų perdavimo technologijoms, patikimam duomenų perdavimo tinklui padengiant vis didesnę geografinę teritoriją, atsirado techninės galimybės perduoti ir vaizdo stebėjimo duomenis, kas iki šiol buvo sunkiai įmanoma. Kad investicijos į vaizdo stebėjimo sistemas duotų maksimalią naudą, nebepakanka tik kaupti stebėjimo duomenis, reikia sugebėti juos apdoroti ir tai padaryti realiu laiku. Tik taip galima sukurti idealų prevencijos modelį, kuomet maksimalios pastangos būtų skiriamos galimų rizikų prevencijai, o ne jų sukeltiems padariniams spręsti.  Skaityti toliau

Reformos

Policijos generalinis komisaras teigia, jog vykdoma pertvarka siekiama užtikrinti, kad pareigūnai reaguos į įvykius greičiau. Tikimasi, jog dažniau bus patruliuojama ir gatvėse.

Profesinės pareigūnų sąjungos teigia, kad pertvarkai nepasiruošta nei techniškai, nei pareigūnų rengimo požiūriu.

Ar tikite, jog pertvarka padės sustiprinti mūsų visų saugumą? O gal jau pastebėjote daugiau pareigūnų jūsų kaimynystėje?

Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
http://www.lrt.lt/mediateka/pasivyk#/yesterday/20

Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

ŠUO MANO KAIMYNYSTĖJE: BAUSTI PASIGAILĖTI NEGALIMA

Rinkos tyrimų kompanijos TNS 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (54,2 proc.) Lietuvos gyventojų savo būstu dalijasi bent su vienu naminiu gyvūnu,- dažniausiai šunimi arba kate. Keturkojai draugai sukelia daug teigiamų emocijų šeimininkams, pripildo namų erdvę gyvumo ir žaismingumo, ugdo šeimininkų ir jų vaikų atsakingumo jausmą, skatina fizinį aktyvumą ir dar daug daug įvairių dalykų.
Visgi auginantiems gyvūnus (dažniausiai – šunis) neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis, pirmiausia įveikti ne visuomet palankų kaimynų požiūrį.  Skaityti toliau

AR TURIME MOKĖTI UŽ SVETIMŲ ŠIUKŠLIŲ TVARKYMĄ?

Neretas miestietis, o ir kaimo vietovių, sodų bendrijų gyventojas susiduria su atliekų tvarkymo problema. Atrodo, viskas visiškai aišku – visi mokame už savo namų ūkyje susidarančių šiukšlių išvežimą, atliekas rūšiuojame, o viskuo rūpinasi mūsų pasirinktos atliekų tvarkymo bendrovės, su kuriomis esame sudarę paslaugų sutartis.
Tačiau vis atsiranda sumanių, taupių tautiečių, kurie savo šiukšles „dovanoja“ mūsų aplinkai,- meta maišus su įvairaus plauko atliekomis į mūsų konteinerius, velka įvairių gabaritų senienas, statybines atliekas, – ir prie mūsų konteinerių ar namų esančią teritoriją paverčia nelegaliais sąvartynais. Kenčiame visi – bjaurojamas estetinis vaizdas, esame priversti kvėpuoti šlykščiausiais aromatais, atliekų krūvose veisiasi parazitai ir graužikai, turime mokėti dvigubus mokesčius už šių papildomų „dovanėlių“ išvežimą.
Turbūt ne vienam kyla klausimas – ar galime apsisaugoti nuo šių teršėjų ir kur turėtume kreiptis norėdami, kad piktavaliai būtų nubausti. Skaityti toliau