TRIUKŠMAS KAIMYNYSTĖJE. KAI VISOS PRIEMONĖS IŠNAUDOTOS.

Vėl grįžti prie triukšmo temos paskatino iš gyventojų gaunami paklausimai ką daryti, jeigu kaimynų elgesys, o būtent,- keliamas triukšmas trukdo ilsėtis, ypač tais atvejais, kai pagal įstatymus neva triukšmauti leidžiama – pvz.: ryto ir dienos metu nuo 7.00 iki 19.00 val. Tiek savivaldos, tiek policijos pareigūnai tokiais atvejais administracinės teisenos nepradeda ir triukšmadarius drausmina nebent prevenciniais pokalbiais. Kreipimaisi į valstybės institucijas jau nebepadeda, geranoriškai su kaimynais susitarti nepavyksta, situacija atrodo nebeišsprendžiama, kyla minčių parduoti butą ir keisti gyvenamąją vietą.

Taigi ką daryti, jei dėl triuksmas_paveikslaskaimynų garsiai klausomo televizoriaus (na jei kaimynas turi klausos sutrikimų), šokių pamokėlių ar fizinių pratimų, o ir šiaip kitų „bildesių“, negalite ilsėtis patys, o kartais – ir jūsų mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas kad ir pietų miegas.

Nesame įgalioti aiškinti teisės aktų, tačiau galime pateikti savo nuomonę, kuri nors ir nėra optimistiškai nuteikianti, nes valstybės institucijos čia vargiai bepadės, tačiau bent jau pabandysime rasti keletą būdų kaip mėginti išspręsti šią problemą.

Kai visos priemonės išnaudotos, ginti savo teisę į poilsį bei netriukšmingą gyvenamąją aplinką galite tik savo iniciatyva ir savo lėšomis:

 a) kreiptis į antstolį, turintį sertifikuotą prietaisą triukšmo lygiui nustatyti ir galintį konstatuoti faktines aplinkybes (šis veiksmas leis jums surinkti faktinius įrodymus, kad gyvenate veikiami kaimynų keliamo triukšmo, viršijančio higienos normas);

b) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (pirmiausia, matyt,- į šeimos gydytoją), jeigu dėl kaimynų keliamo triukšmo jums pablogėjo sveikata (gydytojo pažyma taip pat teismo gali būti vertinama, kaip įrodymas);

c) kai turėsite a ir b punktuose nurodytus faktus konstatuojančius dokumentus, jau galite kreiptis į teismą, pateikdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Jeigu turite galimybę, po a ir b veiksmų, galite namuose įsirengti triukšmo slopinimo priemonę (paprastai tai būna garso izoliacinė medžiaga). Jeigu išsaugosite šios priemonės įsigijimo dokumentus, galėsite į ieškinio sumą įskaičiuoti ir šias išlaidas. Žinoma, teismui reikės nurodyti, kad šios prekės įsigijimo priežastimi yra būtent kaimynų keliamas triukšmas. Papildomai, iš anksto patartume kreiptis į triukšmaujančius kaimynus registruotu laišku, kuriuo prašote sumažinti žiūrimo televizoriaus ar kito triukšmo šaltinio garsą. Atsakymo negavimas ir šio laiško pateikimas teismui taip pat gali būti vertinamas, kaip kito asmens nereagavimas į jūsų prašymą. Na, o jei dar turėtumėte kaimynų liudijimus, taip pat anksčiau dėl triukšmo kviestų valstybės institucijų oficialius atsakymus, tai taip pat galėtų būti vertinama, kaip įrodomoji medžiaga.

 Aukščiau nurodyta situacija teisiniu požiūriu tikrai sudėtinga, įstatymai tiesiogiai saugo gyventojus nuo triukšmo tik lygiai pusę paros laiko, todėl niekas negali garantuoti, kad teismas jūsų ieškinį patenkins. Taigi sprendimą turite priimti jūs patys. Iki šiol negirdėjome apie panašius precedentus, bet nepabandžius, nesužinosi.

Jeigu turite galimybę kreiptis į advokatą ar civilinės teisės profesionalą, siūlytume taip ir padaryti. Jeigu neturite, dar lieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo į savivaldybę (plačiau – http://www.teisinepagalba.lt/). Vienaip ar kitaip, dokumentus teismui turite parengti patys.

Sėkmės, išeitis visuomet yra.

5 pagrindiniai žingsniai prieš įsirengiant vaizdo stebėjimo kameras

Sparčiai vystantis duomenų perdavimo technologijoms, patikimam duomenų perdavimo tinklui padengiant vis didesnę geografinę teritoriją, atsirado techninės galimybės perduoti ir vaizdo stebėjimo duomenis, kas iki šiol buvo sunkiai įmanoma. Kad investicijos į vaizdo stebėjimo sistemas duotų maksimalią naudą, nebepakanka tik kaupti stebėjimo duomenis, reikia sugebėti juos apdoroti ir tai padaryti realiu laiku. Tik taip galima sukurti idealų prevencijos modelį, kuomet maksimalios pastangos būtų skiriamos galimų rizikų prevencijai, o ne jų sukeltiems padariniams spręsti.  Skaityti toliau

Reformos

Policijos generalinis komisaras teigia, jog vykdoma pertvarka siekiama užtikrinti, kad pareigūnai reaguos į įvykius greičiau. Tikimasi, jog dažniau bus patruliuojama ir gatvėse.

Profesinės pareigūnų sąjungos teigia, kad pertvarkai nepasiruošta nei techniškai, nei pareigūnų rengimo požiūriu.

Ar tikite, jog pertvarka padės sustiprinti mūsų visų saugumą? O gal jau pastebėjote daugiau pareigūnų jūsų kaimynystėje?

Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
http://www.lrt.lt/mediateka/pasivyk#/yesterday/20

Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

ŠUO MANO KAIMYNYSTĖJE: BAUSTI PASIGAILĖTI NEGALIMA

Rinkos tyrimų kompanijos TNS 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (54,2 proc.) Lietuvos gyventojų savo būstu dalijasi bent su vienu naminiu gyvūnu,- dažniausiai šunimi arba kate. Keturkojai draugai sukelia daug teigiamų emocijų šeimininkams, pripildo namų erdvę gyvumo ir žaismingumo, ugdo šeimininkų ir jų vaikų atsakingumo jausmą, skatina fizinį aktyvumą ir dar daug daug įvairių dalykų.
Visgi auginantiems gyvūnus (dažniausiai – šunis) neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis, pirmiausia įveikti ne visuomet palankų kaimynų požiūrį.  Skaityti toliau

AR TURIME MOKĖTI UŽ SVETIMŲ ŠIUKŠLIŲ TVARKYMĄ?

Neretas miestietis, o ir kaimo vietovių, sodų bendrijų gyventojas susiduria su atliekų tvarkymo problema. Atrodo, viskas visiškai aišku – visi mokame už savo namų ūkyje susidarančių šiukšlių išvežimą, atliekas rūšiuojame, o viskuo rūpinasi mūsų pasirinktos atliekų tvarkymo bendrovės, su kuriomis esame sudarę paslaugų sutartis.
Tačiau vis atsiranda sumanių, taupių tautiečių, kurie savo šiukšles „dovanoja“ mūsų aplinkai,- meta maišus su įvairaus plauko atliekomis į mūsų konteinerius, velka įvairių gabaritų senienas, statybines atliekas, – ir prie mūsų konteinerių ar namų esančią teritoriją paverčia nelegaliais sąvartynais. Kenčiame visi – bjaurojamas estetinis vaizdas, esame priversti kvėpuoti šlykščiausiais aromatais, atliekų krūvose veisiasi parazitai ir graužikai, turime mokėti dvigubus mokesčius už šių papildomų „dovanėlių“ išvežimą.
Turbūt ne vienam kyla klausimas – ar galime apsisaugoti nuo šių teršėjų ir kur turėtume kreiptis norėdami, kad piktavaliai būtų nubausti. Skaityti toliau

SAUGI KAIMYNYSTĖ KRAŽIUOSE

Balandžio 29 d. lankėmės Kražiuose vykusiame saugios kaimynystės renginyje tema “ „Saugi aplinka – ne tik policijos rūpestis. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre susirinko pilnutėlė salė visų amžiaus grupių motyvuotų žmonių, kuriančių saugią aplinką ir pasirengusių ne tik pasirūpinti pačiais savimi, bet ir atskubėti į pagalbą vienišam kaimynui. Atsižvelgiant į netolimos praeities skaudulius nustebino tai, kad šiame regione veikia bene didžiausia saugių kaimynų koncentracija, nuolat auga policijos rėmėjų skaičius. Taip pat pamatėme, kad  Kelmės rajone besidarbuojančius seniūnus galime laikyti tikraisiais savosios teritorijos šerifais, puikiai išmanančiais specifines gyventojų problemas ir net surašančiais administracinių teisės pažeidimų protokolus. Renginio metu galėjome susipažinti su 1636 m.  išleistomis tvarkos instrukcijomis, kurias juokais pavadinome Kražių kaimynų kodeksu:

Kaimynų kodeksas 13113361_1175713399128075_200078752_o

 

 

 

 

 

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.kelme.lt/lit/Saugi-aplinka–ne-tik-policijos-rupestis

 

Žaibiška vagystė įvykdoma per 5 sekundes

Vagystės iš ar nuo automobilių – nemenka miestų problema. Ypač artėjant pavasario išsiblaškymo ar vasaros atsipalaidavimo sezonams. Ir nors nuo vagių visiškai apsisaugoti vargu ar įmanoma, svarbu nepalikti vertingų daiktų automobiliuose, net ir tuo atveju, jei tik trumpam užsukate aplankyti draugo ar nusipirkti kokios smulkmenos parduotuvėje. Apie tai, kiek vagys užtrunka prie automobilio, – straipsnis ir eksperimento rezultatai 15.min.lt:

http://www.15min.lt/…/eksperimentas-per-kiek-laiko-vagis-pa…

vagis-dauzo-automobilio-stiklus-56d6e88919a97

Triukšmo tema. Sąžinės kaina 2 eurai arba ar turi lietuviai teisę ilsėtis?

2015 metais Lietuvos policija pradėjo 13528 administracines bylas dėl viešosios rimties trikdymo. Įvairiomis nuobaudomis nubausti 12562 triukšmadariai. Tiesa, nuobaudų dydis kelia kelia nerimą – nejau pakanka triukšmadariui skirti įspėjimą ar 2 eurų dydžio baudą tam, kad ateityje jis nebetrikdytų gyventojų ramybės.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių teisės nusižengimų kodekse triukšmautojams numatytos griežtesnės sankcijos – pirmąkart triukšmaujantiems – bauda nuo 20 iki 80 eurų, o pakartotinai padarius tokį pažeidimą – bauda nuo 80 iki 300 eurų.

Primename pagrindines taisykles:

Viešosios rimties trikdymu laikomai šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Vakaro metu yra laikomas laiko tarpas nuo 18 iki 22 valandos, nakties metu – laiko tarpas nuo 22 iki 6 valandos.

Užtikrinant gyvenimo kokybę, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai.

Žymiai daugiau reikalingų atsakymų nesenstančia triukšmo tema rasite LRT mediatekoje, 2016 vasario 24 dienos laidos įraše:
http://www.lrt.lt/radijas/laidos/14300

LRT studija

 

Susitikimas Jonavos savivaldybėje

Kuo naudinga saugios kaimynystės grupė? Kaip ji veikia? Ko reikia, norint ją įkurti? Tokiomis temomis rajono savivaldybėje vykusio susitikimo metu kalbėjosi ne tik Jonavos policijos, seniūnijų atstovai, tačiau ir svečiai – Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė bei Policijos departamento viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas. Susitikimo organizatorė ir iniciatorė – Jonavos policijos bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina.

Nors oficialiai Jonavos rajone įkurta 14 saugios kaimynystės grupių, tačiau savo veiklą vykdo bei aktyviai veikia tik viena – Kauno gatvės 91 ir 93 namų gyventojų įkurta grupė, kuriai vadovauja Eglė Akunienė.

Pasak susitikime dalyvavusios L.Mažintės, dažnai ne visi žmonės supranta, kaip veikia ir kam reikalingos saugios kaimynystės grupės.

Saugios kaimynystės judėjimo pradžia atsirado prieš kelis dešimtmečius Amerikoje kaip priemonė, padedanti įtraukti gyventojus į nusikaltimų prevencijos veiklą. Vėliau idėja suvienyti bendruomenes gyventi saugiau pasklido ir kitose šalyse.

Į saugios kaimynystės grupes susivieniję žmonės patys rūpinasi savo saugumu ir tvarka, reaguoja į jų teritorijoje vykstančius pažeidimus, bendradarbiauja su policijos pareigūnais.

JonavaAktyviai veikiančios saugios kaimynystės grupės atgraso ir vagis – į tas teritorijas jie tiesiog vengia eiti, o gerų tokios grupės pavyzdžių ir patirčių yra tik Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Saugumas yra ne tik policijos, tačiau ir visos visuomenės reikalas – tokią žinią taip pat skleidžia saugios kaimynystės judėjimas.

Norėdami įkurti saugios kaimynystės grupę, dėl konsultacijų ir patarimų jonaviečiai gali kreiptis į Jonavos policijos bendruomenės pareigūnę Larisą Pakliną.