Susitikimas Jonavos savivaldybėje

Kuo naudinga saugios kaimynystės grupė? Kaip ji veikia? Ko reikia, norint ją įkurti? Tokiomis temomis rajono savivaldybėje vykusio susitikimo metu kalbėjosi ne tik Jonavos policijos, seniūnijų atstovai, tačiau ir svečiai – Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė bei Policijos departamento viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas. Susitikimo organizatorė ir iniciatorė – Jonavos policijos bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina.

Nors oficialiai Jonavos rajone įkurta 14 saugios kaimynystės grupių, tačiau savo veiklą vykdo bei aktyviai veikia tik viena – Kauno gatvės 91 ir 93 namų gyventojų įkurta grupė, kuriai vadovauja Eglė Akunienė.

Pasak susitikime dalyvavusios L.Mažintės, dažnai ne visi žmonės supranta, kaip veikia ir kam reikalingos saugios kaimynystės grupės.

Saugios kaimynystės judėjimo pradžia atsirado prieš kelis dešimtmečius Amerikoje kaip priemonė, padedanti įtraukti gyventojus į nusikaltimų prevencijos veiklą. Vėliau idėja suvienyti bendruomenes gyventi saugiau pasklido ir kitose šalyse.

Į saugios kaimynystės grupes susivieniję žmonės patys rūpinasi savo saugumu ir tvarka, reaguoja į jų teritorijoje vykstančius pažeidimus, bendradarbiauja su policijos pareigūnais.

JonavaAktyviai veikiančios saugios kaimynystės grupės atgraso ir vagis – į tas teritorijas jie tiesiog vengia eiti, o gerų tokios grupės pavyzdžių ir patirčių yra tik Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Saugumas yra ne tik policijos, tačiau ir visos visuomenės reikalas – tokią žinią taip pat skleidžia saugios kaimynystės judėjimas.

Norėdami įkurti saugios kaimynystės grupę, dėl konsultacijų ir patarimų jonaviečiai gali kreiptis į Jonavos policijos bendruomenės pareigūnę Larisą Pakliną.

Susitikimas Raseiniuose

Raseiniu susitikimas.get.php

 

Kiekvienas esame savo gyvenamosios teritorijos šeimininkas. Tik mes patys galime geriausiai identifikuoti savo gyvenamojoje aplinkoje vyraujančias problemas ir numatyti kelius jų išsprendimui. „Saugi kaimynystė“ – viena iš nusikaltimų prevencijos programų, didinanti žmonių saugumo jausmą, suteikianti visuomenei galimybę aktyviai dalyvauti prevencinėje veikloje, skatinanti bendradarbiavimą tarp policijos ir visuomenės. Apie saugios aplinkos kūrimą ir Saugios kaimynystės programą lapkričio 13-ąją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate diskutavo „Saugios kaimynystės“ asociacijos prezidentė Laura Mažintė, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas, policijos pareigūnai, Raseinių rajono savivaldybės atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, aktyviausi saugių kaimynysčių nariai, bendruomenių pirmininkai.

Sveikindamas  susitikimo dalyvius, Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas, pabrėžė, kad kurti saugią aplinką galima tik dirbant išvien, siekiant vieno bendro tikslo, aktyviai bendradarbiaujant ir palaikant glaudžius ryšius su policija, vietos savivalda.

Raseinių miesto seniūnas Jonas Elzbergas kalbėjo apie Savivaldos galimybes dalyvauti kuriant saugią aplinką, siūlė priemones, kurios padėtų saugiau gyventi savo gyvenamojoje aplinkoje. Raseinių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Giedrė Deveikienė pristatė Raseinių rajono ir visų – 41 Saugios kaimynystės grupių, 2014 – 2015 metų 9 mėnesių kriminogeninę analizę.

„Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė pasakojo, kaip „Saugios kaimynystės“ projektas plėtojamas užsienio valstybėse, kada ir kodėl tokios grupės susiformavo. Taip pat kalbėjo apie Lietuvoje įsteigtas Saugios kaimynystės grupes, aptarė jų privalumus bei trūkumus, išsakė pasiūlymus, kokiais būdais būtų galima šią programą gerinti. Renginio dalyvius ji supažindino su gerąja praktika, kuomet Saugios kaimynystės grupių dėka dėka buvo išaiškintos vagystės ir kiti nusikaltimai.

Policijos departamento atstovas Gintaras Mažintas savo pranešime akcentavo policijos ir visuomenės bendradarbiavimo svarbą, ragino saugia aplinka besirūpinančius gyventojus informuoti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis, automobilius ar daromus pažeidimus. Svečias pabrėžė, jog Saugios kaimynystės grupių susikūrimas duoda abipusę naudą, kai policija gali pasitelkti gyventojus aiškindamasi nusikaltimus, tačiau tarp policijos ir gyventojų turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys.

Policijos pareigūnai ir svečiai L. Mažintė bei G. Mažintas atsakė į susitikimo dalyvių pateiktus klausimus, dalijo patarimus, kaip elgtis vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje. Baigiantis susitikimui, svečiai palinkėjo, kad ateityje kuo daugiau bendruomenės narių įsitrauktų į saugios aplinkos kūrimą Raseinių rajone, o jau veikiančioms saugios kaimynystės grupėms – atrasti naujų veiklos formų, plėtojant draugiškus ir kaimyniškus santykius, formuojant saugią gyvenamąją aplinką, nepalankią nusikaltimams.

Policijos rėmėjai – ne separatinė institucija, o saugios bendruomenės patruliai

Policijos remiami bendruomenÄ—s patruliai padÄ—s saugoti savo apylinkes

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/109386/policijos_remiami_bendruomenes_patruliai_pades_saugoti_savo_apylinkes

Nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigalios naujasis policijos rėmėjų įstatymas, kuris suteiks platesnes  galimybes bendruomenėms, vykdančioms saugios kaimynystės veiklas.

Pagrindinė šio įstatymo naujovė -  suteikta teisinė galimybė aktyviems gyventojams patiems imtis patruliavimo veiklos. Juk niekas geriau už pačius gyventojus  nežino kokios problemos vyrauja jų gyvenamojoje teritorijoje. Šis įstatymas ne tik įteisina galimybę policijos rėmėjams reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, bet leidžia patruliuoti savarankiškai, be policijos pareigūno buvimo šalia, ir kartu suteikia socialines garantijas, jeigu patruliavimo metu patiriami sužalojimai. Žinoma yra viena svarbi sąlyga- savarankiškas patruliavimas vykdomas nuotoliniu būdu vadovaujant teritorinės policijos įstaigos pareigūnui.  Tai reiškia, kad iš anksto suderinamas patruliavimo maršrutas, aptariami taktiniai veiksmai, numatoma skubi policijos pagalba extra atveju. Svarbus momentas – pačios saugios kaimynystės grupės, kurių nariai yra tapę policijos rėmėjais, gali siūlyti patruliavimo maršrutus, atitinkančius jų poreikį.

2014 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 2837 policijos rėmėjai ir 1564 jaunieji policijos rėmėjai. Žinant, kad šalyje šiuo metu veikia 1878 saugios kaimynystės grupės, jungiančios 135109 gyventojus, ir jų skaičius sparčiai auga, galima prognozuoti, jog ir policijos rėmėjų skaičius tik didės.

Iš tiesų, vadinamasis „Bendruomenės patrulis“ turi gilias tradicijas ir kitose valstybėse, o Italijoje ir Šveicarijoje jie net oficialiai vadinami „Miestų angelais“ ir jų veikla, pagrįsta savanorystės principu, apima labai platų pagalbos visuomenei funkcijų spektrą – nuo aklųjų pervedimo per gatvę iki profesionalios pagalbos rizikos grupių asmenims – benamiams, alkoholikams, buvusiems kaliniams ir pan.

Praėjusiais metais policijos rėmėjai padėjo atskleisti 173 nusikalstamas veikas bei kelis tūkstančius administracinių teisės pažeidimų, tačiau – tai nėra pagrindinis dalykas, dėl kurio šią veiklą remia policija. Svarbiausia, kad kiekviena bendruomenė išsiaiškintų savąsias problemas (jos dažniausiai būna „nesunkaus“ kriminalinio pobūdžio) ir kartu su policija sukurtų bei įgyvendintų veiksmingas prevencijos priemones. Pateikiame paprastą, bet neprastą pavyzdį:

Viename miestelyje prie mokyklos buvo prekybos alkoholiniais gėrimais objektas. Vaikai eidami į į mokyklą dažnai matydavo geriančius asmenis ir aišku tai tapo problema ir galvos skausmu jų tėvams. Šio miestelio bendruomenė buvo aktyvi, suorganizavo savo bendruomenės patrulį ir pasikeisdami, tam tikrą laikotarpį patruliavo prie šio objekto, gėdindami girtuoklius. „Bendruomenės patrulių“  pastangos davė vaisių,- girtuokliai iš tos vietos išsikraustė. Ir nereikėjo nei tų girtuoklių baudimo, nei specialiųjų priemonių naudojimo. Pakako tvirto bendruomenės požiūrio ir netolerancijos išreiškimo .Sveikintina yra tokia bendruomenės iniciatyva, bet būtų dar geriau, jei šie žmonės taptų policijos rėmėjais – būtų aprūpinti liemenėmis, atpažinimo ženklais, būtų koordinuojami policijos pareigūnų ir turėtų visas socialines garantijas.

 

Plačiau skaitykite ir žiūrėkite čia:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/109386/policijos_remiami_bendruomenes_patruliai_pades_saugoti_savo_apylinkes

policijos remejai

 

Būtume dėkingi už Jūsų skiriamą 2% GPM paramą

Saugumas – vienas svarbiausių mūsų gyvenimo aspektų. Kartu su kitomis juo besirūpinančiomis institucijomis dirbame Jums, padėdami kurti ir puoselėti saugią aplinką. Esame ne pelno siekiantis juridinis asmuo, palaikomas gyventojų ir veikiantis išskirtinai jų labui. Teikiame konsultacijas „Saugios kaimynystės“ kūrimo ir plėtojimo klausimais, kaupiame gerąją grupių praktiką, dalinamės Lietuvos ir užsienio patirtimi susitikimuose ir renginiuose. Būtume dėkingi už Jūsų skiriamą 2% GPM paramą, kuri tampa svaria pagalba palaikant mūsų Facebook paskyrą, internetinį puslapį bei kitas veiklas. Skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio galite deklaruodami pajamas užpildę FR512 formą ir nurodę mūsų identifikacinį kodą – 303176597. Iš anksto dėkojame už Jūsų indėlį!

2 proc.

„Saugios kaimynystės“ projektas: mintys ir pastabos

„Saugios kaimynystės“ projektas: mintys ir pastabos

kaimin

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai, labai aktyviai skatinantys „Saugios kaimynystės“ plėtotę, dalinasi savo daugiamete patirtimi šiame išskirtinės svarbos socialiniame projekte.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, galima daryti išvadą, kad visuomenė tampa vis aktyvesnė viešojo saugumo ir nusikaltimų prevencijos srityse, auga gyventojų sąmoningumas ir organizuotumas, vis daugiau problemų sprendžia patys gyventojai bendruomenės viduje.
Dar prieš penkerius metus dauguma Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prižiūrimos teritorijos gyventojų bendruomenių buvo pakankamai neorganizuotos ir pažeidžiamos. Dalis jų buvo įsitikinusios, jog kažkas kitas, o ne jos pačios turi spręsti visas viduje kylančias įvairaus pobūdžio problemas. Šiuo metu, o ypač tai išryškėjo praėjusiais metais, bendruomenės tampa stipriomis, į saugios kaimynystės veiklas įsitraukia ir jas vysto vis daugiau aktyvių žmonių. Todėl iš tikrųjų galima paneigti mitą apie visuomenės abejingumą ir aktyvių žmonių stoką. Iš tikrųjų tokių žmonių yra ir jų nuolat daugėja.
Svarbiausias ir esminis saugios kaimynystės iniciatyvos sėkmės veiksnys yra pačių žmonių požiūris, kad ne kas nors kitas, o jie patys, yra savo gyvenamosios teritorijos šeimininkai, tik jie geriausiai identifikuoja čia vyraujančias problemas ir numato kelius jų išsprendimui. Iš policijos pareigūnų dažniausiai jiems reikia tik metodinės pagalbos, kurią policijos pareigūnai visuomet yra pasirengę suteikti.
Geriausi pavyzdžiai yra tai, kad bendruomenės pačios įsirengia saugios kaimynystės stendus, atbaidančius bet kokio plauko nusikaltėlius nuo minties nedorus kėslus įgyvendinti šiose teritorijose. Kiekvienas potencialus nusikaltėlis, vien matydamas tokį ženklą žino, kad čia veikia stipri saugios kaimynystės grupė, kad kiekvienas jo žingsnis yra stebimas ir apie kiekvieną nusikalstamą veiką yra nedelsiant informuojama policija. Todėl tokių grupių teritorijose nusikaltimų neįvyksta arba įvyksta labai retai. Ir net jiems įvykus, yra didžiulė tikimybė surasti nusikaltėlius ir atiduoti juos į teisingumo rankas. Šioje programoje dalyvaujantys gyventojai susirinkimų metu apsvarsto, išdiskutuoja ir išsprendžia daugybę klausimų – nuo socialinių reikmių patenkinimo iki fizinių saugos priemonių įrengimo.
Pažymėtina, kad tarp saugios kaimynystės veiklą vykdančių bendruomenių ir policijos veikia gerai sureguliuoti informacijos sklaidos kanalai. Čia svarbi informacija tiek gyventojus, tiek policiją grįžtamuoju ryšiu pasiekia dažniausiai greičiau nei žiniasklaida. Todėl nusikalstamumas šiose teritorijose mažėja, o įvykdytas nusikalstamas veikas greičiau pavyksta atskleisti. Galiu pateikti keletą pavyzdžių: vienos stiprios bendruomenės teritorijoje siautė degalų vagys. Gyventojai turėjo įsirengę vaizdo kameras, jos užfiksavo vieną iš nusikaltimo faktų ir vaizdo medžiagą perdavė policijai. Policijos pareigūnai atpažino nusikaltimus padariusius asmenis ir greičiau nei per 10 dienų juos surado, o bylą perdavė teismui. Kitas panašus atvejis, įrengtų fizinių saugos priemonių, t. y. judesio daviklių ir taip pat vaizdo kameros pagalba buvo nustatyti ir sulaikyti turtą niokojantys asmenys. Viskas baigėsi tuo, kad nukentėjusiems visa materialinė žala buvo atlyginta, o jaunieji turto niokotojai patys savo darbu atstatė ir sutvarkė tai, ką buvo suniokoję. Ir tokių pavyzdžių yra daug.
Apibendrinant mūsų gerąją praktiką, galima pasakyti, kad saugios kaimynystės programa efektyviausiai veikia tuomet, kai iniciatyva kyla iš aktyvių bendruomenės atstovų. Apie 90 proc. visų problemų gyventojai išsprendžia patys, o policijos pareigūnų pagrindinė pareiga remti tokias iniciatyvas, esant būtinybei, suteikti metodinę pagalbą, įvardyti kriminogeninės situacijos tendencijas, informuoti apie saugios kaimynystės veiklai reikalingas priemones ir įrankius, vykdyti tikslines prevencines priemones ten, kur jų iš tikrųjų reikia. Galima paminėti ir dar vieną pavyzdį – policijos pareigūnai policinės operacijos metu surado 29 pavogtus dviračius, tačiau – tik 2 dviračiai, kuriuos aktyvūs gyventojai buvo pažymėję policijoje, buvo grąžinti dviračių savininkams, o visi kiti, kurių savininkų identifikuoti nepavyko, iki šiol yra saugomi policijos daiktų saugykloje. Šis paprastas pavyzdys dar kartą įrodo, kad bet kokia savisaugos iniciatyva ar priemonė veikia tik tuomet, kai gyventojų bendruomenėms rūpi jose vykstantys procesai ir jos yra pasirengusios pačios aktyviai dalyvauti saugios kaimynystės veikloje.

Šaltinis: http://vilnius.policija.lt/index.php/lt/vilniaus-m-1-pk-aktualijos/4877-saugios-kaimynystes-projektas-mintys-ir-pastabos

 

Saugios kaimynystės susitikimas Kėdainiuose ir Kaišiadoryse

Kaip ir prisižadėjome LRT eterio metu, Kauno apskrities bendruomenės pareigūnų kvietimu 2015-02-11 važiavome į Kaišiadoris ir Kėdainius apie „Saugią kaimynystę“ ir saugios aplinkos kūrimo galimybes padiskutuoti su vietos bendruomenes ir visais, kuriems ne tas pats.

Kaip ir prisižadėjome LRT eterio metu, Kauno apskrities bendruomenės pareigūnų kvietimu rytoj važiuojame į Kaišiadoris ir Kėdainius apie "Saugią kaimynystę" ir saugios aplinkos kūrimo galimybes padiskutuoti su vietos bendruomenes ir visais, kuriems ne tas pats. Kviečiame prisijungti!<br />
Iki pasimatymo:<br />
10 val. Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 23, IV aukšto salėje<br />
14.30 val. Kaišiadorių rajono savivaldybės Didžiojoje salėje (Bažnyčios g. 4).

Pateikiame pirmuosius atsiliepimus:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate šiandien lankėsi Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Mažintas. Jis Kėdainių rajono bendruomenių atstovams, seniūnaičiams, saugių kaimynysčių, įsikūrusių Kėdainių rajone, koordinatoriams skaitė pranešimus apie saugios aplinkos kūrimo gerąsias patirtis Lietuvoje ir užsienyje bei policijos ir visuomenės bendradarbiavimo formas. Daugeliui tai buvo puiki proga pasisemti idėjų, pasidalinti mintimis kuriant saugią aplinką mūsų rajone. Susitikime taip pat dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas,  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis, struktūrinių padalinių vadovai, bendruomenės pareigūnai, apylinkių inspektoriai. G. Mažintas pristatė, jog saugių kaimynysčių įkūrimas padeda spręsti tokias problemas kaip turto niokojimas, vagystės, automobilių statymas, gyvūnų priežiūros taisyklės, triukšmas, aplinkosaugos pažeidimai, alkoholio vartojimas viešoje vietoje, nepilnamečių chuliganizmas. Visoms šioms problemos svečias pasiūlė sprendimo būdus ir akcentavo, jog prie saugios kaimynystės vykdomos veiklos privalo aktyviai prisidėti ir patys nariai. Jie drąsiai gali patruliuoti vieni arba kartu su pareigūnais, tačiau esant pavojui skambinti policijai, taip pat nariai turi prisidėti prie gerbūvio tvarkymo, poilsio zonų įrengimo, kelių, ženklų, aikštelių įrengimo, nepilnamečių užimtumo, aplinkos stebėjimo, pramoginių renginių organizavimo, saugumo priemonių įrengimo. Anot G. Dirmeikio, žmogus jausis saugiai tik tuomet, kai ir pats aktyviai įsijungs į kovą su nusikalstamumu. Metų pradžioje kiekviena bendruomenė išreiškė norą būti saugios kaimynystės grupe, o šiandien Kėdainių rajone jau yra įkurtos 32 saugios kaimynystės grupės, jos yra visose seniūnijose ir mieste, Labūnavoj įkurtos net 9 SK grupės. Meras stebėjosi ir džiaugėsi, jog šiuo metu yra įkurtos net 32 grupės, padedančios saugoti vieni kitus ir kovoti su nusikaltimais bei pavojais. „Kuo daugiau mūsų visuomenė pasitiki policija, pareigūnų darbu, tuo labiau pilietiški tampa ir gyventojai, dažniau kreipiasi ištikus bėdai ir prevenciškai perspėja pareigūnus apie neaiškius asmenis ir jų veiksmus. Tikiuosi, jog bendrų pastangų dėka mūsų gyvenimas taps saugesnis“, - teigė meras. ,,Šiandien turėjome puikią galimybę pasisemti gerosios patirties ir iš kompetetingų pareigūnų išgirsti apie sparčiai populiarėjančios saugios kaiminystės reikšmę, svarbą ir perspektyvą. Džiaugiuosi, kad į kvietimą dalyvauti šioje paskaitoje bendruomenė sureagavo labai aktyviai. Džiugu ir tai, kad Kėdainių rajono gyventojai tikrai neabejingi saugios aplinkos kūrimui”, – džiaugėsi G. Dirmeikis Tiek meras, tiek G. Mažintas bei Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis ragino gyventojus nelikti abejingiems, suvienyti jėgas su policijos pareigūnais, aktyviai bendradarbiauti ir pasiekti norimų rezultatų, kad gyventi kiekvienam iš mūsų būtų gera ir saugu.
Judita Gaižiuvienė

Mokymai „Policijos ir bendruomenės bendradarbiavimo modeliai kuriant saugią aplinką“

Mokymai „Policijos ir bendruomenės bendradarbiavimo modeliai kuriant saugią aplinką“

IMG 9065

Gruodžio 5 d. baigėsi 14 dienų mokymai „Policijos ir bendruomenės bendradarbiavimo modeliai kuriant saugią aplinką“, kuriuos organizavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bendradarbiaudamas su „Saugios kaimynystės“ grupių asociacija.

Mokymuose dalyvavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariatų Viešosios policijos skyrių Prevencijos poskyrių pareigūnai, kurie išklausė trijų modulių mokymų programą – ja siekiama ugdyti pareigūnų gebėjimus, kuriant šiuolaikinio nusikalstamumo prevencijos modelius, supažindinti su teoriniais ir praktiniais bendruomenių dalyvavimo nusikaltimų prevencijos veikloje aspektais ir pristatyti modernią policijos bei bendruomenės komunikavimo sistemą.
Diskusijos, betarpiškas ir nuoširdus bendravimas su lektoriais, praktiniai Lietuvos ir užsienio valstybių policijos darbo su bendruomenėmis pavyzdžiai, paliko puikų įspūdį. Pareigūnai taip pat gavo įvairių patarimų, kaip savo kasdienėje veikloje panaudoti pristatytas metodikas, aktyviai studijavo naujoves, todėl įgytą naują patirtį gebės efektyviai pritaikyti ir kasdienėje profesinėje veikloje. Pasibaigus mokymams neliko nė vieno abejojančio, ar išties įmanomas ir reikalingas policijos ir bendruomenės bendradarbiavimas. Daugiau kaip 95 proc. mokymų dalyvių rekomenduotų šį kursą ir savo kolegoms.
Mokymų dalyviai nuoširdžiai dėkojo „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentei Laurai Mažintei, inicijavusiai ir koordinavusiai šiuos mokymus. IMG 9119

IMG 9129

atgalAtgal

Saugios kaimynystės susitikimas Tauragėje

„Saugios kaimynystės“ susitikimas 2014.12.10
Saugios kaimynystes susitikimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono komisariato pareigūnai organizavo susitikimą „Saugios kaimynystės“ kūrimo, plėtojimo klausimais.

Susitikimas vyko šių metų gruodžio 9-ąją dieną. Renginyje dalyvavo seniūnai, seniūnaičiai, policijos rėmėjai, apylinkės inspektoriai, nepilnamečių reikalų specialistai.Susitikimo metu pranešimą skaitė „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Mažintas. Renginio metu Laura Mažintė ir Gintaras Mažintas pasakojo kaip „Saugios kaimynystės“ projektas plėtojamas tokiose šalyse kaip JAV, Estija, Australija bei Didžioji Britanija, pasidalino vaizdine medžiaga. Taip pat kalbėjo apie Lietuvoje įsteigtas „Saugias kaimynystes“, aptarė šių kaimynysčių privalumus bei trūkumus, išsakė pasiūlymus kokiais būdais gerinti šią programą bei supažindino su gerąja praktika, kuomet „Saugios kaimynystės“ dėka buvo išaiškintos vagystės ir kitokie nusikaltimai.
Saugią aplinką kuriantys ir palaikantys gyventojai buvo informuoti apie galimas nusikalstamas veikas, susijusias su euro įvedimu bei paraginti informuoti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis ar daromus pažeidimus. Gyventojai nepamiršo padėkoti pareigūnams už suteiktą saugumo jausmą jų kaimynystėse. Policijos pareigūnai bei svečiai Laura Mažintė bei Gintaras Mažintas atsakė į susitikimo dalyvių pateiktus klausimus, dalijo patarimus, kaip elgtis vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje bei pasidžiaugė aktyviai su policija bendradarbiaujančia vietos gyventojų bendruomene.

   Atgal

Latviai domisi „Saugios kaimynystės“ projektu

Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate – kolegų iš Latvijos viešnagė

20141126 143635

Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate svečiavosi Latvijos policijos departamento Prevencijos valdymo skyriaus viršininkas A. Rinkevics ir vyr. specialistė L. Legzdina. Vizito tikslas – susipažinti su nusikaltimų prevencijos programa „Saugi kaimynystė“ ir policijos bei visuomenės bendradarbiavimo galimybėmis.

Susitikime dalyvavo ir su gerąja praktika supažindino „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė. Patirtimi dėl „Saugios kaimynystės“ projekto vykdymo užsienio šalyse pasidalino Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Mažintas. Policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Liliana Malinovskaja pristatė savo veiklą, bendradarbiavimo su gyventojais būdus, „Saugios kaimynystės“ projekto įgyvendinimo galimybes.
Svečiai buvo supažindinti su įgyvendinamu saugios kaimynystės projektu „Saugūs Balsiai“. Numatyta, kad saugos tarnyba ne tik rūpinsis Balsių gyvenvietės teritorijos ir gyventojų turto saugumu, palaikys viešąją tvarką, bet ir teiks socialines paslaugas – sunegalavusį žmogų skubiai pristatys į ligoninę, ištrauks iš pusnies įklimpusį automobilį ar pasitiks vėlai namo grįžtantį vaiką ir pan. Bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka supažindino su vykdoma veikla ir ateities planais, siekiant, kad Balsiai taptų saugia ir patrauklia gyvenviete.
Svečiai liko patenkinti šiltu bendruomenės atstovų priėmimu ir kolegų draugiškumu.
Abiejų šalių pareigūnų susitikimai – puiki proga numatyti bendradarbiavimo galimybes ir pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais.