Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

SAUGI KAIMYNYSTĖ KRAŽIUOSE

Balandžio 29 d. lankėmės Kražiuose vykusiame saugios kaimynystės renginyje tema “ „Saugi aplinka – ne tik policijos rūpestis. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre susirinko pilnutėlė salė visų amžiaus grupių motyvuotų žmonių, kuriančių saugią aplinką ir pasirengusių ne tik pasirūpinti pačiais savimi, bet ir atskubėti į pagalbą vienišam kaimynui. Atsižvelgiant į netolimos praeities skaudulius nustebino tai, kad šiame regione veikia bene didžiausia saugių kaimynų koncentracija, nuolat auga policijos rėmėjų skaičius. Taip pat pamatėme, kad  Kelmės rajone besidarbuojančius seniūnus galime laikyti tikraisiais savosios teritorijos šerifais, puikiai išmanančiais specifines gyventojų problemas ir net surašančiais administracinių teisės pažeidimų protokolus. Renginio metu galėjome susipažinti su 1636 m.  išleistomis tvarkos instrukcijomis, kurias juokais pavadinome Kražių kaimynų kodeksu:

Kaimynų kodeksas 13113361_1175713399128075_200078752_o

 

 

 

 

 

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.kelme.lt/lit/Saugi-aplinka–ne-tik-policijos-rupestis

 

Susitikimas Jonavos savivaldybėje

Kuo naudinga saugios kaimynystės grupė? Kaip ji veikia? Ko reikia, norint ją įkurti? Tokiomis temomis rajono savivaldybėje vykusio susitikimo metu kalbėjosi ne tik Jonavos policijos, seniūnijų atstovai, tačiau ir svečiai – Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė bei Policijos departamento viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas. Susitikimo organizatorė ir iniciatorė – Jonavos policijos bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina.

Nors oficialiai Jonavos rajone įkurta 14 saugios kaimynystės grupių, tačiau savo veiklą vykdo bei aktyviai veikia tik viena – Kauno gatvės 91 ir 93 namų gyventojų įkurta grupė, kuriai vadovauja Eglė Akunienė.

Pasak susitikime dalyvavusios L.Mažintės, dažnai ne visi žmonės supranta, kaip veikia ir kam reikalingos saugios kaimynystės grupės.

Saugios kaimynystės judėjimo pradžia atsirado prieš kelis dešimtmečius Amerikoje kaip priemonė, padedanti įtraukti gyventojus į nusikaltimų prevencijos veiklą. Vėliau idėja suvienyti bendruomenes gyventi saugiau pasklido ir kitose šalyse.

Į saugios kaimynystės grupes susivieniję žmonės patys rūpinasi savo saugumu ir tvarka, reaguoja į jų teritorijoje vykstančius pažeidimus, bendradarbiauja su policijos pareigūnais.

JonavaAktyviai veikiančios saugios kaimynystės grupės atgraso ir vagis – į tas teritorijas jie tiesiog vengia eiti, o gerų tokios grupės pavyzdžių ir patirčių yra tik Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Saugumas yra ne tik policijos, tačiau ir visos visuomenės reikalas – tokią žinią taip pat skleidžia saugios kaimynystės judėjimas.

Norėdami įkurti saugios kaimynystės grupę, dėl konsultacijų ir patarimų jonaviečiai gali kreiptis į Jonavos policijos bendruomenės pareigūnę Larisą Pakliną.

Policijos rėmėjai – „Saugios kaimynystės“ partneriai

sutartis su SSB Sutartis su SSB1 Sutartis su SSB2

Praėjusią savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su šiauliečių asociacija „Savanoriški saugos būriai“. O kad pasirašyta sutartis nebūtų tik formali, kviečiami panevėžiečių asociacijos „Tautos skydas“ patruliavome Panevėžyje. Kol Vilniuje kažkas prarado, o vėliau – atgavo ginklus, mes rūpinomės vietos gyventojų saugumu. Turime pripažinti, jog Panevėžyje yra vietų, kuriose be kolegų su Policijos rėmėjų liemenėmis būtų nejauku. Ir nors patruliuojant galiojo principas „bausti negalima, pasigailėti“, petardas sprogdinantys vaikai patys susiprato, jog elgiasi netinkamai.

Ieškokite policijos rėmėjų ir Jūsų mieste, junkitės prie jų – tai išties labai smagu, o kartu – ir visiems naudinga.

Susitikimas Raseiniuose

Raseiniu susitikimas.get.php

 

Kiekvienas esame savo gyvenamosios teritorijos šeimininkas. Tik mes patys galime geriausiai identifikuoti savo gyvenamojoje aplinkoje vyraujančias problemas ir numatyti kelius jų išsprendimui. „Saugi kaimynystė“ – viena iš nusikaltimų prevencijos programų, didinanti žmonių saugumo jausmą, suteikianti visuomenei galimybę aktyviai dalyvauti prevencinėje veikloje, skatinanti bendradarbiavimą tarp policijos ir visuomenės. Apie saugios aplinkos kūrimą ir Saugios kaimynystės programą lapkričio 13-ąją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate diskutavo „Saugios kaimynystės“ asociacijos prezidentė Laura Mažintė, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas, policijos pareigūnai, Raseinių rajono savivaldybės atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, aktyviausi saugių kaimynysčių nariai, bendruomenių pirmininkai.

Sveikindamas  susitikimo dalyvius, Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas, pabrėžė, kad kurti saugią aplinką galima tik dirbant išvien, siekiant vieno bendro tikslo, aktyviai bendradarbiaujant ir palaikant glaudžius ryšius su policija, vietos savivalda.

Raseinių miesto seniūnas Jonas Elzbergas kalbėjo apie Savivaldos galimybes dalyvauti kuriant saugią aplinką, siūlė priemones, kurios padėtų saugiau gyventi savo gyvenamojoje aplinkoje. Raseinių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Giedrė Deveikienė pristatė Raseinių rajono ir visų – 41 Saugios kaimynystės grupių, 2014 – 2015 metų 9 mėnesių kriminogeninę analizę.

„Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė pasakojo, kaip „Saugios kaimynystės“ projektas plėtojamas užsienio valstybėse, kada ir kodėl tokios grupės susiformavo. Taip pat kalbėjo apie Lietuvoje įsteigtas Saugios kaimynystės grupes, aptarė jų privalumus bei trūkumus, išsakė pasiūlymus, kokiais būdais būtų galima šią programą gerinti. Renginio dalyvius ji supažindino su gerąja praktika, kuomet Saugios kaimynystės grupių dėka dėka buvo išaiškintos vagystės ir kiti nusikaltimai.

Policijos departamento atstovas Gintaras Mažintas savo pranešime akcentavo policijos ir visuomenės bendradarbiavimo svarbą, ragino saugia aplinka besirūpinančius gyventojus informuoti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis, automobilius ar daromus pažeidimus. Svečias pabrėžė, jog Saugios kaimynystės grupių susikūrimas duoda abipusę naudą, kai policija gali pasitelkti gyventojus aiškindamasi nusikaltimus, tačiau tarp policijos ir gyventojų turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys.

Policijos pareigūnai ir svečiai L. Mažintė bei G. Mažintas atsakė į susitikimo dalyvių pateiktus klausimus, dalijo patarimus, kaip elgtis vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje. Baigiantis susitikimui, svečiai palinkėjo, kad ateityje kuo daugiau bendruomenės narių įsitrauktų į saugios aplinkos kūrimą Raseinių rajone, o jau veikiančioms saugios kaimynystės grupėms – atrasti naujų veiklos formų, plėtojant draugiškus ir kaimyniškus santykius, formuojant saugią gyvenamąją aplinką, nepalankią nusikaltimams.

Radviliškyje „Saugi kaimynystė“ sumažino nusikalstamumą 21 proc.!!!

Radviliškio bendruomenės pareigūnai neskaičiuoja, kiek kartų susitiko su gyventojais. Ir vargu ar rasite daug žinučių apie jų nuveiktus darbus. Tačiau rudenį jie skaičiuoja rezultatus – rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir kas penktoje jų šiais metais registruotų nusikaltimų ir teisės pažeidimų skaičius mažėjo. Bendroji nusikalstamumo statistika džiugina – 21% rajone sumažėjo nusikalstamų veikų, išaiškinta ir 17% daugiau administracinių teisės pažeidimų.
Apie tai, kaip jiems pavyko to pasiekti – šiame vaizdo klipe. Nors jame ir kalbama tik apie vieną Saugios kaimynystės grupę, tie patys darbo principai taikomi ir kitoms. Džiugu, kai Saugia kaimynyste džiaugiasi ir patys gyventojai!
Dėkojame Linai Laužadienei ir Aivarui Kardašiui už pagalbą bendruomenėms kuriant saugią aplinką ir detalią analizę!

Vaizdo klipą galite pasižiūrėti čia:

 

Saugios kaimynystės susitikimas Radviliškyje, lapkričio 13

Radviliskis 11-13

Šįkart apie saugios aplinkos kūrimą ir Saugios kaimynystės programą diskutuosime Radviliškyje. Ruošiamės ir mes, ir Radviliškio pareigūnai. Mes – dalinsimės antrojoje Europos saugios kaimynystės asociacijos konferencijoje gautomis idėjomis, o bendruomenės pareigūnai parengė išsamią ir labai naudingą kriminogeninę apžvalgą. Rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir jų nariai gaus išties naudingos informacijos. Esate radviliškietis? Ateikite ir Jūs!

Susitikimo vieta – Radviliškio rajono policijos komisariato salė, Gedimino g. 36, Radviliškis,

Laikas- lapkričio 13 d., penktadienis, 10.00 val.

Sparčiu žingsniu nuo teorijos link praktikos (CPTED mokymai bendruomenėms)

Vakar panevėžiečiai dirbo iš peties. Be ilgų įvadinių teorinių dalių su ekspertais aiškinomės, kas yra tas CPTED (angl. – crime prevention troughh environmental design – nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ir ką gali patys žmonės padaryti kurdami saugią aplinką jau seniau pastatytuose rajonuose. Išmokome keletą svarbių dalykų:
- Graffiti simbolizuoja netvarką ir kuria nusikaltimams palankią terpę. Juos reikia kuo skubiau pašalinti.
- Automobilių stovėjimo aikštelės turi būti ne tik apšviestos, bet ir matomos per gyventojų langus.
- Apšvietimas – itin svarbus saugumui. Nemaža vietų yra tokių, kur jo nėra visai, arba kur jis nepakankamas.
- Tinkamas viešosios (šaligatviai, gatvės ir pan.) ir pusiau privačios (laiptinės) ar privačios (Jūsų namų) teritorijos išskyrimas duoda galimybę aiškiai suvokti, kurie asmenys nepageidaujami pusiau privačiose teritorijose.
- Vaizdo kameros rikiuojant saugią aplinką kuriančius veiksnius atsiduria ne pirmosiose vietose – jas lenkia tokie darbai kaip krūmų išgenėjimas, apšvietimo sutvarkymas ir tinkamas zonavimas.
Po poros savaičių dalyviai grįš su namų darbais – pačių savarankiškai atliktais saugumo vertinimais. Ekspertams darbo taip pat pakaks – įvertinti, ar gyventojų akys jau pakankamai išlavintos, kad atpažintų pavojingas teritorijas ir galėtų savarankiškai sudaryti veiksmų planą, kaip kurs saugią aplinką. Trumpai tariant – nuo teorijos sparčiu žingsiu einame link praktikos.

11010558_885640378156971_8910183288640360801_n 11049568_885640291490313_4373638754413272579_n 11220074_885640294823646_4015485297891194125_n 12122625_885640384823637_7577374267021979467_n 12190124_885640061490336_5644969032673664772_n 12191455_885640068157002_2086019188847423283_n 12191842_885640191490323_8110219362220007899_n 12193411_885640194823656_5267064044656940234_n 12193596_885640388156970_7158952221198175184_n 12193842_885640064823669_1865927888248563842_n 12195848_885640458156963_5912115671566178519_n 12196011_885640301490312_1577676750784412556_n 12208635_885640201490322_6967579270980799986_n

Pirmą kartą Lietuvoje. Saugios aplinkos kūrimo mokymai pagal CPTED!!!

Pirmą kartą Lietuvoje organizuojami saugios aplinkos kūrimo mokymai bendruomenėms. Šįkart – vykstame į Panevėžį, kur sertifikuoti CPTED (angl. crime prevention thought environmental design – nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ekspertai pasakos, kaip patiems atlikti aplinkos saugumo vertinimą, kaip atpažinti nesaugias vietas ir kokios priemonės turėtų būti naudojamos konkrečiose teritorijose.
Mokymus organizuoja Saugios kaimynystės grupių asociacija kartu su Tautos skydo asociacija, o už organizacinę pagalbą dėkojame Panevėžio miesto savivaldybei bei Panevėžio APVK. Susidomėjote ir gyvenate Panevėžyje – registruokitės ir dalyvaukite! Daugiau informacijos – kvietime bei telefonu 8 686 26057 arba 8 686 57665.

 

Jaunieji teisininkai skuba į pagalbą

Jaunieji teisininkai skuba į pagalbą! Teisinės žinios itin praverčia ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir plėtojant Saugią kaimynystę. Jei tau daugiau nei 45-eri, gyveni arba dirbi Vilniuje ir turi noro bei laiko – junkis prie Petro Leono akademijos klausytojų. Projekto trukmė – 10 mėnesių, visi renginiai – nemokami. Registracija vyksta iki rugsėjo 21 dienos, o daugiau informacijos gausite telefonu +370 684 52080.