TRIUKŠMAS KAIMYNYSTĖJE. KAI VISOS PRIEMONĖS IŠNAUDOTOS.

Vėl grįžti prie triukšmo temos paskatino iš gyventojų gaunami paklausimai ką daryti, jeigu kaimynų elgesys, o būtent,- keliamas triukšmas trukdo ilsėtis, ypač tais atvejais, kai pagal įstatymus neva triukšmauti leidžiama – pvz.: ryto ir dienos metu nuo 7.00 iki 19.00 val. Tiek savivaldos, tiek policijos pareigūnai tokiais atvejais administracinės teisenos nepradeda ir triukšmadarius drausmina nebent prevenciniais pokalbiais. Kreipimaisi į valstybės institucijas jau nebepadeda, geranoriškai su kaimynais susitarti nepavyksta, situacija atrodo nebeišsprendžiama, kyla minčių parduoti butą ir keisti gyvenamąją vietą.

Taigi ką daryti, jei dėl triuksmas_paveikslaskaimynų garsiai klausomo televizoriaus (na jei kaimynas turi klausos sutrikimų), šokių pamokėlių ar fizinių pratimų, o ir šiaip kitų „bildesių“, negalite ilsėtis patys, o kartais – ir jūsų mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas kad ir pietų miegas.

Nesame įgalioti aiškinti teisės aktų, tačiau galime pateikti savo nuomonę, kuri nors ir nėra optimistiškai nuteikianti, nes valstybės institucijos čia vargiai bepadės, tačiau bent jau pabandysime rasti keletą būdų kaip mėginti išspręsti šią problemą.

Kai visos priemonės išnaudotos, ginti savo teisę į poilsį bei netriukšmingą gyvenamąją aplinką galite tik savo iniciatyva ir savo lėšomis:

 a) kreiptis į antstolį, turintį sertifikuotą prietaisą triukšmo lygiui nustatyti ir galintį konstatuoti faktines aplinkybes (šis veiksmas leis jums surinkti faktinius įrodymus, kad gyvenate veikiami kaimynų keliamo triukšmo, viršijančio higienos normas);

b) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (pirmiausia, matyt,- į šeimos gydytoją), jeigu dėl kaimynų keliamo triukšmo jums pablogėjo sveikata (gydytojo pažyma taip pat teismo gali būti vertinama, kaip įrodymas);

c) kai turėsite a ir b punktuose nurodytus faktus konstatuojančius dokumentus, jau galite kreiptis į teismą, pateikdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Jeigu turite galimybę, po a ir b veiksmų, galite namuose įsirengti triukšmo slopinimo priemonę (paprastai tai būna garso izoliacinė medžiaga). Jeigu išsaugosite šios priemonės įsigijimo dokumentus, galėsite į ieškinio sumą įskaičiuoti ir šias išlaidas. Žinoma, teismui reikės nurodyti, kad šios prekės įsigijimo priežastimi yra būtent kaimynų keliamas triukšmas. Papildomai, iš anksto patartume kreiptis į triukšmaujančius kaimynus registruotu laišku, kuriuo prašote sumažinti žiūrimo televizoriaus ar kito triukšmo šaltinio garsą. Atsakymo negavimas ir šio laiško pateikimas teismui taip pat gali būti vertinamas, kaip kito asmens nereagavimas į jūsų prašymą. Na, o jei dar turėtumėte kaimynų liudijimus, taip pat anksčiau dėl triukšmo kviestų valstybės institucijų oficialius atsakymus, tai taip pat galėtų būti vertinama, kaip įrodomoji medžiaga.

 Aukščiau nurodyta situacija teisiniu požiūriu tikrai sudėtinga, įstatymai tiesiogiai saugo gyventojus nuo triukšmo tik lygiai pusę paros laiko, todėl niekas negali garantuoti, kad teismas jūsų ieškinį patenkins. Taigi sprendimą turite priimti jūs patys. Iki šiol negirdėjome apie panašius precedentus, bet nepabandžius, nesužinosi.

Jeigu turite galimybę kreiptis į advokatą ar civilinės teisės profesionalą, siūlytume taip ir padaryti. Jeigu neturite, dar lieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo į savivaldybę (plačiau – http://www.teisinepagalba.lt/). Vienaip ar kitaip, dokumentus teismui turite parengti patys.

Sėkmės, išeitis visuomet yra.

Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

ŠUO MANO KAIMYNYSTĖJE: BAUSTI PASIGAILĖTI NEGALIMA

Rinkos tyrimų kompanijos TNS 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (54,2 proc.) Lietuvos gyventojų savo būstu dalijasi bent su vienu naminiu gyvūnu,- dažniausiai šunimi arba kate. Keturkojai draugai sukelia daug teigiamų emocijų šeimininkams, pripildo namų erdvę gyvumo ir žaismingumo, ugdo šeimininkų ir jų vaikų atsakingumo jausmą, skatina fizinį aktyvumą ir dar daug daug įvairių dalykų.
Visgi auginantiems gyvūnus (dažniausiai – šunis) neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis, pirmiausia įveikti ne visuomet palankų kaimynų požiūrį.  Skaityti toliau

Šviesą išvydo praktinis „Saugios kaimynystės“ vadovas

Protingi žmonės sako, kad labai labai kažko nori, visas pasaulis tau padeda to pasiekti. Dvejus metus svajojome apie kokybišką ir praktišką Saugios kaimynystės vadovą, kuriame Saugios kaimynystės grupės rastų praktinių patarimų, kaip stebėti aplinką, kai sudaryti grupės veiklos planą ir dar daugelį kitų dalykų. Deja, ne viskas tilpo į pirmąjį leidinuką, už kurio spaudos darbus dėkojame Vidaus reikalų ministerijai. Kadangi Lietuvai tokiųleidinių paruošta tik 1000 (vien tik grupių jau yra daugiau nei 2000), prašome kreiptis dėl knygelės gavimo tik tuos, kuriems tikrai tikrai jos reikia. Pirmiausia, žinoma, stengsimės jas perduoti asociacijos nariams…
Norite gauti ir jūs? Rašykite el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba žinutę šioje paskyroje, nurodydami savo adresą ir bent sakinį, kodėl ir jums tokia knygelė būtų naudinga.
P.S. Policijos pareigūnai knygelių dar neturi, o jiems skirtas kiekis irgi yra labai labai ribotas. Artimiausiu metu elektroninę knygelės versiją įdėsime ir į mūsų tinklapį www.saugikaimynyste.net

saugios kaimynystes vadovas2 saugios kaimynystes vadovas 1

Lūžis nusikaltimų prevencijos srityje

Nors CPTED (Nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ilgą laiką buvo naudojamas projektuojant saugesnius miestus bei gyvenamuosius rajonus, nemaža šios teorijos elementų itin naudingi ir senesniuose rajonuose ar privačių namų kvartaluose gyvenantiems gyventojams. Tinkamai apibrėžtos zonos, sutvarkytas apšvietimas, išgenėti augalai ir įrengtos tinkamos langų bei durų apsaugos priemonės kartu su kaimyniškais gyventojų santykiais užtikrina saugią aplinką, kurioje sumažėja vagysčių, turto niokojimo atvejų, teritorijoje vis rečiau pasirodo nepageidaujami asmenys (viešose vietose vartojantys alkoholį ar netinkamai besielgiantys paaugliai), o pavojingose eismo vietose – sumažėja autoįvykių. Sudarę tinkamas sąlygas bei įrengę įspėjamuosius ženklus galite išspręsti ir dažną miestų problemą – netinkamą automobilių statymą kiemuose.
Apie pirmuosius Panevėžyje organizuotus saugios aplinkos kūrimo mokymus bendruomenėms – reportaže, o daugiau informacijos visuomet gausite el.paštu skg.asociacija@gmail.com, arba telefonu 8 686 26057.
https://www.youtube.com/watch?v=vTqdhgIuToE&feature=youtu.be

Kitas Paryžius arba ką žinai apie tylų kaimyną?

Kalbėti apie Saugią kaimynystę Paryžiaus įvykių kontekste sudėtinga… Galbūt dėl to, kad tai tampa mažiau reikšminga, nei tragedija, sukrėtusi visą pasaulį. Tačiau keletą pastabų apie terorizmą galima įbrėžti ir Saugios kaimynystės paraštėse. Po pirmojo didžiulio masto teroristinio akto JAV rugsėjo 11-ąją šios valstybės Saugios kaimynystės programa buvo papildyta dar keliais štrichais – Saugios kaimynystės dalyviai buvo pradėti mokyti, kaip atpažinti radikalių pažiūrų asmenis, kaip elgtis, jei toks galimai teroristinę veiklą plėtojantis asmuo gyvena tavo kaimynystėje, ir kaip elgtis tuo atveju, jei visai netikėtai tu pats tapai radikalų taikiniu. Deja, konkrečių patarimų, kaip reikėtų elgtis atsidūrus vienoje koncertų salėje su Kalašnikovais ginkluotais teroristais, neturime. Nors kaip tauta, esame smalsūs, daug keliaujame, ir tik atsitiktinumo ir mūsų tautos mažumo dėka Paryžiuje neturėjome savo tautiečių aukų sąraše.
Saugumo specialistai pataria, kad kiekvienas iš mūsų turėtume ugdyti savo gebėjimus atpažinti radikalus. Nemaža dalis jų yra vadinami „Vienišais vilkais“ („Lone Wolf“). Grėsmę šiuo metu kelia ne tik organizuotai veikiančios ekstremistinės grupuotės, bet ir pavieniai radikalai, vadinamieji vieniši vilkai, kurių radikalūs įsitikinimai galėjo susiformuoti ekstremistų propagandos pagrindu ir kurie mokomajai medžiagai ir bombų gamybos instrukcijoms gauti naudojasi internetu.Pabrėžiama, kad „Vienišų vilkų“ motyvai nėra tokie aiškūs ir kartais sunku nustatyti tikrąją jų veiklos motyvaciją. Jų radikalaus elgesio priežastimi tampa asmeninių ir ideologinių priežasčių mišinys, galbūt šeimyninių, socialinių problemų istorija, o galbūt psichikos sutrikimai.Šie pokyčiai reiškia, kad tarptautinė bendruomenė taip pat turi prisitaikyti kovodama su tokiomis grėsmėmis.
Saugios kaimynystės rėmuose mąstymas apie teroristus turėtų virsti klausimu – galbūt man reikėtų daugiau sužinoti apie tą tylų kaimyną, kurio elgesys man kelia nerimo. Nes ir Paryžiaus teroristai – kiekvienas iš jų – buvo kažkieno kaimynai. Ir gyvenantys kaimynystėje laiku nesuabejojo jų veikla.

Radviliškyje „Saugi kaimynystė“ sumažino nusikalstamumą 21 proc.!!!

Radviliškio bendruomenės pareigūnai neskaičiuoja, kiek kartų susitiko su gyventojais. Ir vargu ar rasite daug žinučių apie jų nuveiktus darbus. Tačiau rudenį jie skaičiuoja rezultatus – rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir kas penktoje jų šiais metais registruotų nusikaltimų ir teisės pažeidimų skaičius mažėjo. Bendroji nusikalstamumo statistika džiugina – 21% rajone sumažėjo nusikalstamų veikų, išaiškinta ir 17% daugiau administracinių teisės pažeidimų.
Apie tai, kaip jiems pavyko to pasiekti – šiame vaizdo klipe. Nors jame ir kalbama tik apie vieną Saugios kaimynystės grupę, tie patys darbo principai taikomi ir kitoms. Džiugu, kai Saugia kaimynyste džiaugiasi ir patys gyventojai!
Dėkojame Linai Laužadienei ir Aivarui Kardašiui už pagalbą bendruomenėms kuriant saugią aplinką ir detalią analizę!

Vaizdo klipą galite pasižiūrėti čia:

 

Saugios kaimynystės susitikimas Radviliškyje, lapkričio 13

Radviliskis 11-13

Šįkart apie saugios aplinkos kūrimą ir Saugios kaimynystės programą diskutuosime Radviliškyje. Ruošiamės ir mes, ir Radviliškio pareigūnai. Mes – dalinsimės antrojoje Europos saugios kaimynystės asociacijos konferencijoje gautomis idėjomis, o bendruomenės pareigūnai parengė išsamią ir labai naudingą kriminogeninę apžvalgą. Rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir jų nariai gaus išties naudingos informacijos. Esate radviliškietis? Ateikite ir Jūs!

Susitikimo vieta – Radviliškio rajono policijos komisariato salė, Gedimino g. 36, Radviliškis,

Laikas- lapkričio 13 d., penktadienis, 10.00 val.

Pirmą kartą Lietuvoje. Saugios aplinkos kūrimo mokymai pagal CPTED!!!

Pirmą kartą Lietuvoje organizuojami saugios aplinkos kūrimo mokymai bendruomenėms. Šįkart – vykstame į Panevėžį, kur sertifikuoti CPTED (angl. crime prevention thought environmental design – nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ekspertai pasakos, kaip patiems atlikti aplinkos saugumo vertinimą, kaip atpažinti nesaugias vietas ir kokios priemonės turėtų būti naudojamos konkrečiose teritorijose.
Mokymus organizuoja Saugios kaimynystės grupių asociacija kartu su Tautos skydo asociacija, o už organizacinę pagalbą dėkojame Panevėžio miesto savivaldybei bei Panevėžio APVK. Susidomėjote ir gyvenate Panevėžyje – registruokitės ir dalyvaukite! Daugiau informacijos – kvietime bei telefonu 8 686 26057 arba 8 686 57665.

 

112. Ištrauka iš „Išsigelbėk per 30s“ projekto

112 Sistema Lietuvoje veikia jau ne pirmus metus, tačiau vis dar nemokame tinkamai naudotis šiuo telefonu. Yra keletas svarbių taisyklių, kurių būtina laikytis skambinant 112:
- 112 numeris skirtas SKUBIAI PAGALBAI. Jei jūsų klausimas nėra skubus, susisiekite su atsakinga institucija tiesiogiai;
-Skambindami būkite pasirengę kuo konkrečiau atsakyti į operatoriaus klausimus – prisiminkite tikslią įvykio vietą, laiką, kuo rišliau apibūdinkite patį įvykį bei su juo susijusias aplinkybes (žmones, jų aprangą, judėjimo kryptį, automobilio numerius, spalvą ir markę ir t.t.);
- Nurodydami adresą nepamirškite nurodyti ir apskrities ar miesto – operatoriai priima skambučius iš visos Lietuvos, o nemaža miestelių pavadinimų kartojasi skirtingose savivaldybėse.
- Kuo tiksliau atsakykite į operatoriaus klausimus, kurie reikalingi tam, kad operatorė galėtų nukreipti įvykio vietą reikalingas tarnybas ir koordinuoti visų veiksmus;

Gerbkime vieni kitus ir vertinkime 112 operatorių darbą – tiksliai ir laiku perduodama informacija gali išgelbėti gyvybes.

Vaizdo įrašą žiūrėti čia:

https://www.facebook.com/BaltaiJuoda/videos/800874023367986/

https://www.facebook.com/BaltaiJuoda/videos/800874023367986/?fallback=1

30_s_plakatas A(

Vaizdo įrašo autorius – Ne pelno siekianti organizacija „Baltai juoda“)