CPTED REKOMENDACIJOS. III DALIS. NESAUGIOS VIETOS.

Vietos, kurių gyventojai privengia ar kurias aplenkia tai apleistos, netvarkomos, nuniokotos vietos. Taip pat nenaudojamos, ar neturinčios aiškios funkcijos vietos. Tokios vietos sukelia suvokimą, kad šiose vietose vyksta ar gali vykti nusikalstama veikla. Prastai prižiūrėtos ar apleistos vietos atbaido teisėtus naudotojus ir pritraukia nusikaltėlius.
Siūlomas sprendimas::
- Aplinkos analizė, problematinių vietų identifikavimas. Dažnai vietiniams yra geriau
žinomos jų teritorijoje esančios problematinės vietos, tačiau norint pasiekti geresnių
rezultatų rekomenduojama konsultavimasis su specialistais (aplinkos saugumo vertinimas).
- Aiškiai apibrėžtos ir turinčios aiškų tikslą ir funkciją erdvės, naudojamos pagal numatytus
modelius pritraukia gyventojus, taip padidindamos natūralaus stebėjimo galimybes ir
varžydamos nusikaltėlių veiklą. Nustačius problematines vietas, reikėtų gražinti joms
numatytą funkciją.
- Sutvarkyti apleistas vietas, pastatus, suteikti joms / jiems naują funkciją.
Grinsbore, Šiaurės Karolina, JAV, norint padidinti miesto saugumą ir apsaugą, buvo atliktas viso miesto mastu CPTED namų ir firmų įvertinimas. Miesto gyventojams suteikta nemokama galimybė išsikviesti CPTED specialistą, kuris suteiktų esminius patarimus kaip būtų galima padaryti savo aplinką saugesne. Specialistas supažindina gyventojus ar verslo savininkus su keturiais CPTED principais. Patarimai nebūna labai drastiški, tačiau veiksmingi. Specialistai gyventojams ar verslo savininkams suteikia paprastus patarimus, kaip sumažinti nusikaltimo ar vandalizmo tikimybę. Kai kurios iš šių strategijų apima medžių genėjimą, gyvatvorių pažeminimą, patogiausių kėdžių sustatymą šalia langų į
gatvę, kad būtų skatinamas natūralus stebėjimas ir sumažinta prieiga. Apleistos vietos, į kurias pažiūrėjus iš karto suprantama jų numatyta funkcija – sporto įrenginiai ir vaikų žaidimo aikštelės buvo atnaujintos, o jas atnaujinus pagal numatytus naudojimo modelius, šios vietos pritraukė gyventojus, taip suteikdamos papildomas stebėjimo galimybes.

Kitas pavyzdys -  kaimynystė “Yeomni-Dong”, Mapo rajone, centriniame Seule, Šiaurės Korėjoje,2013 m. Vienas iš tuščių apleistų namų buvo paverstas bendruomenės centru, kur gyventojai galėjo geriau susipažinti užsiimant kultūrine veikla. Taip pat kai kurios tuščios vietos buvo perdarytos į vietas, kur mokiniai įtraukiami į įvairią veiklą, pavyzdžiui, laipiojimo siena, bokso kriaušės ir kt.

Pašalinių asmenų lankymasis gyvenamojoje teritorijoje taip pat dažnai gali sukelti
nesaugumo jausmą, ypač jei pašaliniai asmenys atrodo įtartinai ar pavojingai.
Siekiant kontroliuoti šiuos asmenis, reikalingi tokie sprendimai:
- Viešųjų erdvių atvėrimas natūraliam stebėjimui. Nusikaltėliai pirmenybę teikia vietoms, kur rizika būti pastebėtam yra maža, tad matomumas padidina tikimybę, kad pastarieji bus
sugauti.

- Susibūrimo vietos, tokios kaip žaliosios erdvės ir rekreacinės zonos, būtų atviros ir
projektuojamos tokiose vietose, kur būtų matomos iš aplinkinių namų bei gatvių.
- Reikia vengti tokių kraštovaizdžio architektūros elementų, kurie galėtų sukurti aklavietes ar slaptavietes.
- Viešos ir privačios zonų atskyrimas. Turi būti aiškiai suprantama į kurias vietas gali patekti tik vietiniai, o į kurias ir pašaliniai (ženklinimas, tvoros, apželdinimas ir kt.).
- Apleistų, nenaudojamų, neturinčių funkcijos vietų pašalinimas / sutvarkymas.
- Patruliavimas.

 

 

 

 

 

 

 

CPTED REKOMENDACIJOS. II DALIS. SAUGUMO JAUSMO IR APŠVIETIMO FAKTORIAI.

Tęsiame mokslų daktarės Irinos Matijošaitienės, Kauno technologijos universiteto docentės atliekamų tyrimų medžiaga paremtą CPTED rekomendacijų ciklą.

I. SAUGUMO JAUSMO FAKTORIUS. Saugumo jausmui įtaką daro žinojimas, kad gyventojų gyvenamojoje teritorijoje ar
jos apylinkėje yra įvykę bet kokios rūšies nusikaltimų, kad jie ar jų artimieji, draugai, kaimynai yra nukentėję nuo pažeidėjų. Tokiais momentais žmonės susimąsto, kad jų gyvenamojoje aplinkoje yra per mažai skiriama ar visai neskiriama dėmesio saugumui, o tai padidina nusikaltimų baimę.  Pagrindiniu šios problemos sprendimu laikytinas  gyventojų atsakomybės už savo gyvenamąją aplinką prisiėmimas, kaimynų subūrimas,
nuosavybės jausmo stiprinimas ir dalyvavimas Saugios kaimynystės grupės programoje.

Keletas pavyzdžių iš užsienio šalių gerosios praktikos:

Busane, Pietų Korėja, 2013-2014 m.  CPTED projektas, kuris apėmė
keturis nusikalstamumo pažeistus miesto rajonus, buvo sėkmingai pabaigtas po išsamių vietovės charakteristikų bei gyventojų sąmoningumo įvertinimo, pritaikant įvairius nusikaltimų aplinkoje ir gyvenimiškuosius tyrimus. Kiekvieno projekto stadijoje buvo įtraukti gyventojai, taip siekiant išlaikyti gyventojų ryšį su juos supančia aplinka ir vykstančiais pokyčiais. Taip pat norint užtikrinti platų nuomonių diapazoną, gyventojai buvo priimti į sprendimų priėmimo procesus, buvo sudarytas patarimų komitetas, kurį sudarė psichologinės kriminalistikos ekspertai bei vaikai ir jaunuoliai, taip pat kaip bendruomenės aktyvistai.

Kitas pavyzdys – Rainier Valley, Sietlas, Vašingtonas, JAV, 2003 m.  Fizinio dizaino pagerinimai buvo sukombinuoti su kaimynystės sudarytos programos pastangomis, tokiomis kaip gyventojų vedami „nusikaltimų pasivaikščiojimai“, kasmetinė „dviračių saugumo diena“, kurios metu sustabdomas mašinų eismas tam tikromis kaimynystės gatvėmis ir įvairūs kasmetiniai koncertai vietiniame parke, kurie suburia gyventojus, sustiprina ryšį tarp jų ir padeda susigražinti kaimynyškumą.

II. APŠVIETIMO FAKTORIUS.  Žmonės nesijaučia saugūs vaikščiodami tamsiuoju paros metu. Dažnai gyvenamosiose teritorijose pasitaiko neapšvietų vietų, pro kurias gyventojams tenka vaikščioti tamsiuoju paros metu. Neišspręstos tamsios vietos, kuriose sudaro galimybę pasislėpti pažeidėjui, suteikia nesaugumo jausmą, einant pro tokias vietas norisi paspartinti žingsnį.

Siūlomi sprendimų būdai:
- Gerų stebėjimo galimybių sukūrimas naudojant apšvietimą tamsiuoju paros metu, pagerina supančios aplinkos matomumą, ypač pėsčiųjų zonoje, taip sumažindamas nusikaltimo baimę.
- Apželdinimas ir kiti kraštovaizdžio elementai turi neuždengti apšvietimo šaltinių.
- Apšviestos kvartalo prieigos, automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai. Apšvietimas
suprojektuotas taip, kad žmonės būtų atpažinti iš 7,50 m atstumo.
- Įėjimai į pastatus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
- Apšvietimas suprojektuotas taip, kad nėra tamsių vietų, kuriose yra galimybė pasislėpti.
- Apšvietimo suprojektuotas taip, kad padėtų vairuotojams aiškiai matyti pėsčiuosius, kitus
automobilius ir objektus.

Reikia apšvietimą suprojektuoti taip, kad jis suteiktų aukštą matomumo lygį tamsiuoju paros metu.

SODYBŲ, VIENKIEMIŲ IR SODŲ SAVININKAMS DĖMESIO – VAGYS!!! JUODASIS SEZONAS PRASIDĖJO.

Burglar-1010601

 Rudens sezonui perkopus į antrąją pusę didžioji dalis „sezoninių“ gyventojų iš sodybų bei sodų grįžo į būstus miestuose, palikę žiemos miegui sutvarkytas vasaros rezidencijas saugiame gamtos prieglobstyje.

Sodininkų ir sodybininkų sezonas baigėsi, tačiau būtent dabar prasideda pats darbymetis įvairaus plauko niekšeliams, besidairantiems pačiupti ką nors vertingo iš be priežiūros paliktų pastatų. Šis laikotarpis itin palankus vagims, kadangi tikimybė būti sučiuptiems policijos vagystės vietoje beveik lygi nuliui- na nebent koks budrus kaimynas pastebės ir praneš.

Prieš porą dienų Utenos rajone Kuktiškių seniūnijoje po atokiai esančias sodybas ir vienkiemius kokias 4 valandas nuo vieno namo iki kito važinėjo tamsiai mėlynas automobilis Peugeot, kuriame sėdėjo du tamsaus gymio nevietiniai vaikinai. Keistai važinėjo – įlekia į privačią valdą garsiai signalizuodami, apsuka porą „kregždžių“ kieme, ir išvažiuoja iš kiemo, jei mato, kad sodyboje dar kažkas gyvena. Net nepagalvosi, kad tai-tiesiog pasiklydę jaunuoliai, užsukę tūlo kaimo gyventojo kelio į magistralę pasiklaust. Jei rimtai, situacija – labai grėsminga. Tikėtina, kad jaunuoliai renka informaciją apie negyvenamas sodybas ir rengiasi jas apvogti, arba net nusižiūri pagyvenusių žmonių sodybas, kad galėtų padaryti tą patį tik skaudžiau ir kruviniau – atimdami ne tik vertingus daiktus, bet ir santaupas. Visai gali būti, kad ieškodami daiktų, gali nevengti ir kruvinų kankinimo priemonių, buvusių populiarių prieš gerą dešimtmetį, panaudojimo. Toks šio plauko nusikaltėlių „darbo braižas“.

ĮSPĖJAME!!! Pastebėję panašius įtartinus automobilius ir asmenis, nedelskite nei sekundės ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Užsirašykite įtartino automobilio numerį, jei yra galimybė nufotografuokite ir automobilį ir jame esančius asmenis. Kiekviena užfiksuota detalė yra labai svarbi ir gali būti lemtinga nustatant nusikaltėlį.

Kad būtų lengviau, išspausdinkite ir visada turėkite „po ranka“keletą lapų , padėsiančių jums lengviau įsiminti neprašytų atvykėlių išvaizdos detales (pateikiame žemiau esančiame priede).

Ir jei atvykėliai elgėsi taip pat, kaip nurodyta aukščiau išdėstytame pasakojime, t. y. pasivažinėjo po jūsų kiemą ir išvyko, nors nieko nepavogė ir atrodo, apskritai nieko blogo nepadarė, nepatingėkite surašyti skundo (pareiškimo/pranešimo) policijai. Lai bus priimtas procesinis sprendimas, nesvarbu koks jis būtų, dėl Neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo.

Kad nusikaltėliams būtų sunkiau pasiteisinti dėl savo „paklydimo“, pažymėkite sodybos teritoriją įspėjančiais ženklais „Privati teritorija, įeiti draudžiama“, parduodamais kiekvienoje „Senukų“, „Moki – veži“ ar kitoje specializuotoje parduotuvėje. Jų buvimas patvirtins, kad į jūsų teritoriją buvo įsibrauta prieš jūsų valią:

Baudžiamojo kodekso 165 straipsnis. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas

1. Tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

1 priedas_1_dalis_bloknotas_SKG

 

 

 

CPTED REKOMENDACIJOS. 1 DALIS. TRIJŲ-D METODAS IR SAUGUMO DIDINIMO PROGRAMA.

 cpted
Pradedame CPTED rekomendacijų ciklą, parengtą pagal mokslų daktarės Irinos Matijošaitienės, Kauno technologijos universiteto docentės atliekamų tyrimų medžiagą.
Norint, kad CPTED būtų sėkmingas, jis turi būti suprantamas ir praktiškas įprastiems erdvės naudotojams.
Tai reiškia, kad žmonės gyvenantys kaimynystėje ir žmonės, dirbantys tokioje vietoje privalo mokėti panaudoti CPTED idėjas ir principus. Dažnai gyventojai patys yra didžiausi savo priešai. Norėdami atskirti žemių naudojimą, išlaikyti atvirą erdvę, pašalinti sveikatos ir aplinkos pavojus bei suteikti viešąsias paslaugas ir įstaigas, gyventojai sukuria aplinką, kuri kliudo saugumui ir apsaugai. CPTED apima fizinį erdvės dizainą, normalų ir siūlomą tos erdvės naudojimą bei nuspėjamą tinkamų vartotojų elgesį, taip pat kaip potencialių pažeidėjų elgesį. Trys pagrindinės CPTED strategijos (teritorijų tvirtinimo, natūralios prieigos kontrolės bei natūralaus stebėjimo) yra natūraliai įtrauktos į Trijų-D metodą.
Trijų-D metodas suteikia gyventojams paprastas gaires kaip nustatyti jų vietos tinkamumą pagal tai, kaip ji suplanuota ir naudojama. Trijų-D idėja paremta trimis žmogaus erdvės funkcijomis: 1) visa žmogaus erdvė turi tam tikrą paskirtį; 2) visa žmonių erdvė turi socialinius, kultūrinius, teisinius ar fizinius apibūdinimus, kurie nusako norimą ir priimtiną elgesį; 3) Visa žmonių erdvė suprojektuota taip, kad palaikytų ir kontroliuotų norimą elgesį. Trijų-D metodą sudaro trys komponentai: paskyrimas (angl. Designation), apibrėžimas (angl. Definition) ir dizainas (angl. Design).
Naudojantis Trijų-D principu kaip gidu, erdvę gyventojai gali įvertinti atsakydami sau į tam tikrus klausimus. Kalbant apie paskyrimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia yra šios erdvės numatyta paskirtis, kam ją buvo ketinama naudoti iš pat pradžių; kaip gerai ši erdvė palaiko jos dabartinį/numatytą panaudojimą; ar veiklos konfliktuoja erdvėje. Kitas Trijų-D komponentas –apibrėžimas. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip yra apibrėžiama erdvė, ar aišku kam ji priklauso ir kur yra jos ribos, ar tam yra naudojamas ženklinimas. Kalbant apie apibrėžimą svarbu žinoti ar yra kokių nors socialinių ar kultūrinių apibrėžimų, kurie paveiktų šios erdvės naudojimą; ar yra neatitikimų tarp numatytos erdvės paskirties ir jos apibrėžimo. Dizainas turi užtikrinti numatytos veiklos funkcionavimą ir elgesio kontrolės palaikymą. Kalbant apie dizainą, reikia sau atsakyti į šiuos klausimus: kaip fizinis dizainas palaiko numatytąją funkciją ir norimo bei priimtino elgesio apibrėžimą; ar fizinis dizainas konfliktuoja su produktyviuoju erdvės išnaudojimu arba tinkamu žmogaus veiklos funkcionavimu; ar kyla neaiškumų, kaip fizinis dizainas turėtų kontroliuoti elgesį erdvėje.
Saugumo didinimo programa
Saugumo didinimo programoje pateikiame rekomendacijas saugumui didinti bei mūsų sukurtus gyvenamosios aplinkos tvarkymo grafinius pavyzdžius: detalizuoti sklypų ir supančių teritorijų architektūriniai ir urbanistinio užstatymo planai (įskaitant objektų ir elementų aukščio bei išdėstymo siūlymus) bei teritorijos tvarkymo siūlymų 3D vaizdai. Saugumo didinimo programą išskiriame į dvi dalis: a) nusikalstamumo prevencija per dizainą ir b) nusikalstamumo prevencija per urbanistinį planavimą.
Nusikalstamumo prevencija per dizainą suskirstyta pagal CPTED strategijas:
Stebėjimas:
- nėra aklų taškų ar vietų, kuriose galima pasislėpti;
- įvažiavimas ar vietos, kuriose įprastai statomos mašinos, turi būti matomos nuo priekinių ir galinių durų ar langų;
- pagrindinės įėjimo durys į pastatą gerai matomos nuo gatvės;
- pastatai orientuoti fasadais su langais į atviras ir susibūrimo erdves;
- susibūrimo vietos atviros ir matomos;
- langai iš visų pastato pusių suteikia visos nuosavybės matomumą;
- vaikų žaidimo aikštelės gerai matomos pro langus;
- pagrindinio fasado langai neuždengti ir suteikia vaizdą į kvartalo prieigas;
- apželdinimas neuždengia langų, durų ir pėsčiųjų takų;
- balkonų turėklai, tvoros ar sienelės nėra padarytos iš nepermatomų medžiagų ar aukštesnės
nei 0,90 m;
- įrengtos vaizdo stebėjimo kameros;
- apželdinimas neuždengia apšvietimo šaltinių;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad žmonės būtų atpažinti iš 7,60 m atstumo;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad nėra tamsių vietų, kuriose yra galimybė pasislėpti.
Prieigos kontrolė (taikinio grūdinimas):
- kvartale yra vietų, į kurias negali patekti pašaliniai žmonės;
- kvartale aiškiai suprantama, į kurias vietas gali patekti tik vietiniai, o į kurias ir pašaliniai
žmonės;
- įvažiavime į automobilių parkavimo zoną yra įrengti vartai ar užkardas;
- į kvartalą yra keletas įėjimų/įvažiavimų;
- pėsčiųjų takai ir apželdinimas nukreipia lankytojus prie tinkamo įėjimo ir nukreipia nuo
privačių zonų;
- pėsčiųjų takai aiškūs ir tvarkingi;
- durų spynos įrengtos apie 1 m nuo gretimų langų;
- nėra lengvo patekimo ant stogo, natūralių kopėčių;
- policijos patrulių automobiliai lengvai gali pasiekti visas erdvės vietas;
- įėjimas į laiptinę kontroliuojamas užraktu/kodine spyna;
- prieigose įrengtos greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai, ženklinimas);
- pėsčiųjų takai gerai apšviesti tamsiuoju paros metu;
- įėjimai į pastatus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
Teritorijų tvirtinimas:
- prieigos taškai į automobilių parkavimo zoną yra gerai matomi ir aiškiai apibrėžti;
- automobilių parkavimo erdvės atskirtos nuo pėsčiųjų takų;
- automobilių parkavimo vietos yra aiškiai pažymėtos;
- nuosavybės ribos ir privačios erdvės yra apibrėžtos augalais, skirtingomis dangomis,
žemomis sienelėmis ar tvoromis;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai matomas nuo gatvės pusės;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris min 12,7 cm aukščio ir padaryti iš neatspindinčios
medžiagos;
- kvartalo aplinka skatina sąveiką tarp kaimynų mažu nuosavybės atskyrimu tvoromis,
krūmais ar kitais kraštovaizdžio elementais;
- teritorija paženklinta („privati valda“ ir pan.);
- teritorijoje yra ženklų, kurie parodytų kur gauti skubią pagalbą, jei prireiktų;
- įrenginiai, tokie kaip dviračių stovai, pastatyti prie pastato įėjimo;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai apšviestas tamsiuoju paros metu.
Įvaizdžio gerinimas / priežiūra:
- pastatai geros būklės;
- prižiūrėta veja, gėlynai;
- krūmai neaukštesni nei 0,90 m;
- medžiai nugenėti taip, kad nuo žemės iki apatinių šakų yra 2,1 m;
- ant sienų ir kitų architektūrinių elementų nėra grafičių;
- geros būklės lauko baldai, suoliukai, vaikų supynės ir kt.;
- sutvarkyta, neprišiukšlinta aplinka;
- nėra tuščių neaiškios paskirties vietų;
- nėra jokių vandalizmo ženklų;
- nėra tuščių sienų, kurias galėtų išnaudoti vandalai;
- prižiūrėtas lauko apšvietimas.
Aktyvumo palaikymas:
- kvartalas yra gyvas ir dažnai naudojamas;
- kvartale yra įvairus vietos naudojimo diapazonas;
- kiekvienos erdvės numatytoji funkcija yra aiškiai suvokiama;
- kvartale yra pakankamai pramogų ir poilsio įrenginių/erdvių, kurie sukurtų socialinę
sanglaudą;
- kvartale nėra nesuderinamų erdvės naudojimų;
- pastatai sugrupuoti taip, kad sukuria socialinę sanglaudą ir apginamą erdvę;
- erdvės tarp pastatų suformuotos taip, kad skatintų bendravimą ir žmonių judėjimą tarp
pastatų;
- aktyviai naudojamos erdvės yra tokiose vietose, iš kurių yra gerai matoma gatvė ir viešos
erdvės;
- kvartale yra erdvių su įvairiomis funkcijomis, kurios skatina stebėjimą dieną ir naktį…
Bus daugiau (jau greitai)
Paveikslėlio autorinės teisės priklauso tinklapiui https://sourceable.net/paris-and-cpted-is-

Mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos iki praktikos“

panevezys3

Lapkričio 28 d.  Panevėžio pedagogų švietimo centre vyko „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentės Lauros Mažintės vedami mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos prie praktikos“, skirti daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, bendruomenių atstovams bei švietimo įstaigų darbuotojams. Kalbėjome apie Saugios kaimynystės situaciją Lietuvoje, kriminogeninę situaciją Lietuvoje ir Panevėžyje bei gyventojų dalyvavimo kuriant saugią aplinką svarbą. Praktinių užduočių metu dalyviai galėjo išmėginti savo aplinkos stebėjimo įgūdžius, kūrė Saugios kaimynystės grupės veiklos planą, sužinojo, kaip tinkamai naudotis e-policija.lt pranešimų pateikimo policijai sistema. Dėkojame už iniciatyvą organizuoti mokymus asociacijai „Tautos skydas“ ir jos vadovui Rimantui Narkūnui ir tikimės, jog panašūs mokymai galėtų sudominti ir kitas bendruomenes. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie šiuos ir kitus asociacijos organizuojamus mokymus, prašome kreiptis el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba telefonu 8 686 26057.

panevezys1

panevezys4

panevezys5

TRIUKŠMAS KAIMYNYSTĖJE. KAI VISOS PRIEMONĖS IŠNAUDOTOS.

Vėl grįžti prie triukšmo temos paskatino iš gyventojų gaunami paklausimai ką daryti, jeigu kaimynų elgesys, o būtent,- keliamas triukšmas trukdo ilsėtis, ypač tais atvejais, kai pagal įstatymus neva triukšmauti leidžiama – pvz.: ryto ir dienos metu nuo 7.00 iki 19.00 val. Tiek savivaldos, tiek policijos pareigūnai tokiais atvejais administracinės teisenos nepradeda ir triukšmadarius drausmina nebent prevenciniais pokalbiais. Kreipimaisi į valstybės institucijas jau nebepadeda, geranoriškai su kaimynais susitarti nepavyksta, situacija atrodo nebeišsprendžiama, kyla minčių parduoti butą ir keisti gyvenamąją vietą.

Taigi ką daryti, jei dėl triuksmas_paveikslaskaimynų garsiai klausomo televizoriaus (na jei kaimynas turi klausos sutrikimų), šokių pamokėlių ar fizinių pratimų, o ir šiaip kitų „bildesių“, negalite ilsėtis patys, o kartais – ir jūsų mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas kad ir pietų miegas.

Nesame įgalioti aiškinti teisės aktų, tačiau galime pateikti savo nuomonę, kuri nors ir nėra optimistiškai nuteikianti, nes valstybės institucijos čia vargiai bepadės, tačiau bent jau pabandysime rasti keletą būdų kaip mėginti išspręsti šią problemą.

Kai visos priemonės išnaudotos, ginti savo teisę į poilsį bei netriukšmingą gyvenamąją aplinką galite tik savo iniciatyva ir savo lėšomis:

 a) kreiptis į antstolį, turintį sertifikuotą prietaisą triukšmo lygiui nustatyti ir galintį konstatuoti faktines aplinkybes (šis veiksmas leis jums surinkti faktinius įrodymus, kad gyvenate veikiami kaimynų keliamo triukšmo, viršijančio higienos normas);

b) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (pirmiausia, matyt,- į šeimos gydytoją), jeigu dėl kaimynų keliamo triukšmo jums pablogėjo sveikata (gydytojo pažyma taip pat teismo gali būti vertinama, kaip įrodymas);

c) kai turėsite a ir b punktuose nurodytus faktus konstatuojančius dokumentus, jau galite kreiptis į teismą, pateikdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Jeigu turite galimybę, po a ir b veiksmų, galite namuose įsirengti triukšmo slopinimo priemonę (paprastai tai būna garso izoliacinė medžiaga). Jeigu išsaugosite šios priemonės įsigijimo dokumentus, galėsite į ieškinio sumą įskaičiuoti ir šias išlaidas. Žinoma, teismui reikės nurodyti, kad šios prekės įsigijimo priežastimi yra būtent kaimynų keliamas triukšmas. Papildomai, iš anksto patartume kreiptis į triukšmaujančius kaimynus registruotu laišku, kuriuo prašote sumažinti žiūrimo televizoriaus ar kito triukšmo šaltinio garsą. Atsakymo negavimas ir šio laiško pateikimas teismui taip pat gali būti vertinamas, kaip kito asmens nereagavimas į jūsų prašymą. Na, o jei dar turėtumėte kaimynų liudijimus, taip pat anksčiau dėl triukšmo kviestų valstybės institucijų oficialius atsakymus, tai taip pat galėtų būti vertinama, kaip įrodomoji medžiaga.

 Aukščiau nurodyta situacija teisiniu požiūriu tikrai sudėtinga, įstatymai tiesiogiai saugo gyventojus nuo triukšmo tik lygiai pusę paros laiko, todėl niekas negali garantuoti, kad teismas jūsų ieškinį patenkins. Taigi sprendimą turite priimti jūs patys. Iki šiol negirdėjome apie panašius precedentus, bet nepabandžius, nesužinosi.

Jeigu turite galimybę kreiptis į advokatą ar civilinės teisės profesionalą, siūlytume taip ir padaryti. Jeigu neturite, dar lieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo į savivaldybę (plačiau – http://www.teisinepagalba.lt/). Vienaip ar kitaip, dokumentus teismui turite parengti patys.

Sėkmės, išeitis visuomet yra.

Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

ŠUO MANO KAIMYNYSTĖJE: BAUSTI PASIGAILĖTI NEGALIMA

Rinkos tyrimų kompanijos TNS 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (54,2 proc.) Lietuvos gyventojų savo būstu dalijasi bent su vienu naminiu gyvūnu,- dažniausiai šunimi arba kate. Keturkojai draugai sukelia daug teigiamų emocijų šeimininkams, pripildo namų erdvę gyvumo ir žaismingumo, ugdo šeimininkų ir jų vaikų atsakingumo jausmą, skatina fizinį aktyvumą ir dar daug daug įvairių dalykų.
Visgi auginantiems gyvūnus (dažniausiai – šunis) neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis, pirmiausia įveikti ne visuomet palankų kaimynų požiūrį.  Skaityti toliau

Šviesą išvydo praktinis „Saugios kaimynystės“ vadovas

Protingi žmonės sako, kad labai labai kažko nori, visas pasaulis tau padeda to pasiekti. Dvejus metus svajojome apie kokybišką ir praktišką Saugios kaimynystės vadovą, kuriame Saugios kaimynystės grupės rastų praktinių patarimų, kaip stebėti aplinką, kai sudaryti grupės veiklos planą ir dar daugelį kitų dalykų. Deja, ne viskas tilpo į pirmąjį leidinuką, už kurio spaudos darbus dėkojame Vidaus reikalų ministerijai. Kadangi Lietuvai tokiųleidinių paruošta tik 1000 (vien tik grupių jau yra daugiau nei 2000), prašome kreiptis dėl knygelės gavimo tik tuos, kuriems tikrai tikrai jos reikia. Pirmiausia, žinoma, stengsimės jas perduoti asociacijos nariams…
Norite gauti ir jūs? Rašykite el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba žinutę šioje paskyroje, nurodydami savo adresą ir bent sakinį, kodėl ir jums tokia knygelė būtų naudinga.
P.S. Policijos pareigūnai knygelių dar neturi, o jiems skirtas kiekis irgi yra labai labai ribotas. Artimiausiu metu elektroninę knygelės versiją įdėsime ir į mūsų tinklapį www.saugikaimynyste.net

saugios kaimynystes vadovas2 saugios kaimynystes vadovas 1

Lūžis nusikaltimų prevencijos srityje

Nors CPTED (Nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ilgą laiką buvo naudojamas projektuojant saugesnius miestus bei gyvenamuosius rajonus, nemaža šios teorijos elementų itin naudingi ir senesniuose rajonuose ar privačių namų kvartaluose gyvenantiems gyventojams. Tinkamai apibrėžtos zonos, sutvarkytas apšvietimas, išgenėti augalai ir įrengtos tinkamos langų bei durų apsaugos priemonės kartu su kaimyniškais gyventojų santykiais užtikrina saugią aplinką, kurioje sumažėja vagysčių, turto niokojimo atvejų, teritorijoje vis rečiau pasirodo nepageidaujami asmenys (viešose vietose vartojantys alkoholį ar netinkamai besielgiantys paaugliai), o pavojingose eismo vietose – sumažėja autoįvykių. Sudarę tinkamas sąlygas bei įrengę įspėjamuosius ženklus galite išspręsti ir dažną miestų problemą – netinkamą automobilių statymą kiemuose.
Apie pirmuosius Panevėžyje organizuotus saugios aplinkos kūrimo mokymus bendruomenėms – reportaže, o daugiau informacijos visuomet gausite el.paštu skg.asociacija@gmail.com, arba telefonu 8 686 26057.
https://www.youtube.com/watch?v=vTqdhgIuToE&feature=youtu.be