CPTED REKOMENDACIJOS. 1 DALIS. TRIJŲ-D METODAS IR SAUGUMO DIDINIMO PROGRAMA.

 cpted
Pradedame CPTED rekomendacijų ciklą, parengtą pagal mokslų daktarės Irinos Matijošaitienės, Kauno technologijos universiteto docentės atliekamų tyrimų medžiagą.
Norint, kad CPTED būtų sėkmingas, jis turi būti suprantamas ir praktiškas įprastiems erdvės naudotojams.
Tai reiškia, kad žmonės gyvenantys kaimynystėje ir žmonės, dirbantys tokioje vietoje privalo mokėti panaudoti CPTED idėjas ir principus. Dažnai gyventojai patys yra didžiausi savo priešai. Norėdami atskirti žemių naudojimą, išlaikyti atvirą erdvę, pašalinti sveikatos ir aplinkos pavojus bei suteikti viešąsias paslaugas ir įstaigas, gyventojai sukuria aplinką, kuri kliudo saugumui ir apsaugai. CPTED apima fizinį erdvės dizainą, normalų ir siūlomą tos erdvės naudojimą bei nuspėjamą tinkamų vartotojų elgesį, taip pat kaip potencialių pažeidėjų elgesį. Trys pagrindinės CPTED strategijos (teritorijų tvirtinimo, natūralios prieigos kontrolės bei natūralaus stebėjimo) yra natūraliai įtrauktos į Trijų-D metodą.
Trijų-D metodas suteikia gyventojams paprastas gaires kaip nustatyti jų vietos tinkamumą pagal tai, kaip ji suplanuota ir naudojama. Trijų-D idėja paremta trimis žmogaus erdvės funkcijomis: 1) visa žmogaus erdvė turi tam tikrą paskirtį; 2) visa žmonių erdvė turi socialinius, kultūrinius, teisinius ar fizinius apibūdinimus, kurie nusako norimą ir priimtiną elgesį; 3) Visa žmonių erdvė suprojektuota taip, kad palaikytų ir kontroliuotų norimą elgesį. Trijų-D metodą sudaro trys komponentai: paskyrimas (angl. Designation), apibrėžimas (angl. Definition) ir dizainas (angl. Design).
Naudojantis Trijų-D principu kaip gidu, erdvę gyventojai gali įvertinti atsakydami sau į tam tikrus klausimus. Kalbant apie paskyrimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia yra šios erdvės numatyta paskirtis, kam ją buvo ketinama naudoti iš pat pradžių; kaip gerai ši erdvė palaiko jos dabartinį/numatytą panaudojimą; ar veiklos konfliktuoja erdvėje. Kitas Trijų-D komponentas –apibrėžimas. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip yra apibrėžiama erdvė, ar aišku kam ji priklauso ir kur yra jos ribos, ar tam yra naudojamas ženklinimas. Kalbant apie apibrėžimą svarbu žinoti ar yra kokių nors socialinių ar kultūrinių apibrėžimų, kurie paveiktų šios erdvės naudojimą; ar yra neatitikimų tarp numatytos erdvės paskirties ir jos apibrėžimo. Dizainas turi užtikrinti numatytos veiklos funkcionavimą ir elgesio kontrolės palaikymą. Kalbant apie dizainą, reikia sau atsakyti į šiuos klausimus: kaip fizinis dizainas palaiko numatytąją funkciją ir norimo bei priimtino elgesio apibrėžimą; ar fizinis dizainas konfliktuoja su produktyviuoju erdvės išnaudojimu arba tinkamu žmogaus veiklos funkcionavimu; ar kyla neaiškumų, kaip fizinis dizainas turėtų kontroliuoti elgesį erdvėje.
Saugumo didinimo programa
Saugumo didinimo programoje pateikiame rekomendacijas saugumui didinti bei mūsų sukurtus gyvenamosios aplinkos tvarkymo grafinius pavyzdžius: detalizuoti sklypų ir supančių teritorijų architektūriniai ir urbanistinio užstatymo planai (įskaitant objektų ir elementų aukščio bei išdėstymo siūlymus) bei teritorijos tvarkymo siūlymų 3D vaizdai. Saugumo didinimo programą išskiriame į dvi dalis: a) nusikalstamumo prevencija per dizainą ir b) nusikalstamumo prevencija per urbanistinį planavimą.
Nusikalstamumo prevencija per dizainą suskirstyta pagal CPTED strategijas:
Stebėjimas:
- nėra aklų taškų ar vietų, kuriose galima pasislėpti;
- įvažiavimas ar vietos, kuriose įprastai statomos mašinos, turi būti matomos nuo priekinių ir galinių durų ar langų;
- pagrindinės įėjimo durys į pastatą gerai matomos nuo gatvės;
- pastatai orientuoti fasadais su langais į atviras ir susibūrimo erdves;
- susibūrimo vietos atviros ir matomos;
- langai iš visų pastato pusių suteikia visos nuosavybės matomumą;
- vaikų žaidimo aikštelės gerai matomos pro langus;
- pagrindinio fasado langai neuždengti ir suteikia vaizdą į kvartalo prieigas;
- apželdinimas neuždengia langų, durų ir pėsčiųjų takų;
- balkonų turėklai, tvoros ar sienelės nėra padarytos iš nepermatomų medžiagų ar aukštesnės
nei 0,90 m;
- įrengtos vaizdo stebėjimo kameros;
- apželdinimas neuždengia apšvietimo šaltinių;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad žmonės būtų atpažinti iš 7,60 m atstumo;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad nėra tamsių vietų, kuriose yra galimybė pasislėpti.
Prieigos kontrolė (taikinio grūdinimas):
- kvartale yra vietų, į kurias negali patekti pašaliniai žmonės;
- kvartale aiškiai suprantama, į kurias vietas gali patekti tik vietiniai, o į kurias ir pašaliniai
žmonės;
- įvažiavime į automobilių parkavimo zoną yra įrengti vartai ar užkardas;
- į kvartalą yra keletas įėjimų/įvažiavimų;
- pėsčiųjų takai ir apželdinimas nukreipia lankytojus prie tinkamo įėjimo ir nukreipia nuo
privačių zonų;
- pėsčiųjų takai aiškūs ir tvarkingi;
- durų spynos įrengtos apie 1 m nuo gretimų langų;
- nėra lengvo patekimo ant stogo, natūralių kopėčių;
- policijos patrulių automobiliai lengvai gali pasiekti visas erdvės vietas;
- įėjimas į laiptinę kontroliuojamas užraktu/kodine spyna;
- prieigose įrengtos greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai, ženklinimas);
- pėsčiųjų takai gerai apšviesti tamsiuoju paros metu;
- įėjimai į pastatus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
Teritorijų tvirtinimas:
- prieigos taškai į automobilių parkavimo zoną yra gerai matomi ir aiškiai apibrėžti;
- automobilių parkavimo erdvės atskirtos nuo pėsčiųjų takų;
- automobilių parkavimo vietos yra aiškiai pažymėtos;
- nuosavybės ribos ir privačios erdvės yra apibrėžtos augalais, skirtingomis dangomis,
žemomis sienelėmis ar tvoromis;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai matomas nuo gatvės pusės;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris min 12,7 cm aukščio ir padaryti iš neatspindinčios
medžiagos;
- kvartalo aplinka skatina sąveiką tarp kaimynų mažu nuosavybės atskyrimu tvoromis,
krūmais ar kitais kraštovaizdžio elementais;
- teritorija paženklinta („privati valda“ ir pan.);
- teritorijoje yra ženklų, kurie parodytų kur gauti skubią pagalbą, jei prireiktų;
- įrenginiai, tokie kaip dviračių stovai, pastatyti prie pastato įėjimo;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai apšviestas tamsiuoju paros metu.
Įvaizdžio gerinimas / priežiūra:
- pastatai geros būklės;
- prižiūrėta veja, gėlynai;
- krūmai neaukštesni nei 0,90 m;
- medžiai nugenėti taip, kad nuo žemės iki apatinių šakų yra 2,1 m;
- ant sienų ir kitų architektūrinių elementų nėra grafičių;
- geros būklės lauko baldai, suoliukai, vaikų supynės ir kt.;
- sutvarkyta, neprišiukšlinta aplinka;
- nėra tuščių neaiškios paskirties vietų;
- nėra jokių vandalizmo ženklų;
- nėra tuščių sienų, kurias galėtų išnaudoti vandalai;
- prižiūrėtas lauko apšvietimas.
Aktyvumo palaikymas:
- kvartalas yra gyvas ir dažnai naudojamas;
- kvartale yra įvairus vietos naudojimo diapazonas;
- kiekvienos erdvės numatytoji funkcija yra aiškiai suvokiama;
- kvartale yra pakankamai pramogų ir poilsio įrenginių/erdvių, kurie sukurtų socialinę
sanglaudą;
- kvartale nėra nesuderinamų erdvės naudojimų;
- pastatai sugrupuoti taip, kad sukuria socialinę sanglaudą ir apginamą erdvę;
- erdvės tarp pastatų suformuotos taip, kad skatintų bendravimą ir žmonių judėjimą tarp
pastatų;
- aktyviai naudojamos erdvės yra tokiose vietose, iš kurių yra gerai matoma gatvė ir viešos
erdvės;
- kvartale yra erdvių su įvairiomis funkcijomis, kurios skatina stebėjimą dieną ir naktį…
Bus daugiau (jau greitai)
Paveikslėlio autorinės teisės priklauso tinklapiui https://sourceable.net/paris-and-cpted-is-

Mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos iki praktikos“

panevezys3

Lapkričio 28 d.  Panevėžio pedagogų švietimo centre vyko „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentės Lauros Mažintės vedami mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos prie praktikos“, skirti daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, bendruomenių atstovams bei švietimo įstaigų darbuotojams. Kalbėjome apie Saugios kaimynystės situaciją Lietuvoje, kriminogeninę situaciją Lietuvoje ir Panevėžyje bei gyventojų dalyvavimo kuriant saugią aplinką svarbą. Praktinių užduočių metu dalyviai galėjo išmėginti savo aplinkos stebėjimo įgūdžius, kūrė Saugios kaimynystės grupės veiklos planą, sužinojo, kaip tinkamai naudotis e-policija.lt pranešimų pateikimo policijai sistema. Dėkojame už iniciatyvą organizuoti mokymus asociacijai „Tautos skydas“ ir jos vadovui Rimantui Narkūnui ir tikimės, jog panašūs mokymai galėtų sudominti ir kitas bendruomenes. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie šiuos ir kitus asociacijos organizuojamus mokymus, prašome kreiptis el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba telefonu 8 686 26057.

panevezys1

panevezys4

panevezys5

TRIUKŠMAS KAIMYNYSTĖJE. KAI VISOS PRIEMONĖS IŠNAUDOTOS.

Vėl grįžti prie triukšmo temos paskatino iš gyventojų gaunami paklausimai ką daryti, jeigu kaimynų elgesys, o būtent,- keliamas triukšmas trukdo ilsėtis, ypač tais atvejais, kai pagal įstatymus neva triukšmauti leidžiama – pvz.: ryto ir dienos metu nuo 7.00 iki 19.00 val. Tiek savivaldos, tiek policijos pareigūnai tokiais atvejais administracinės teisenos nepradeda ir triukšmadarius drausmina nebent prevenciniais pokalbiais. Kreipimaisi į valstybės institucijas jau nebepadeda, geranoriškai su kaimynais susitarti nepavyksta, situacija atrodo nebeišsprendžiama, kyla minčių parduoti butą ir keisti gyvenamąją vietą.

Taigi ką daryti, jei dėl triuksmas_paveikslaskaimynų garsiai klausomo televizoriaus (na jei kaimynas turi klausos sutrikimų), šokių pamokėlių ar fizinių pratimų, o ir šiaip kitų „bildesių“, negalite ilsėtis patys, o kartais – ir jūsų mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas kad ir pietų miegas.

Nesame įgalioti aiškinti teisės aktų, tačiau galime pateikti savo nuomonę, kuri nors ir nėra optimistiškai nuteikianti, nes valstybės institucijos čia vargiai bepadės, tačiau bent jau pabandysime rasti keletą būdų kaip mėginti išspręsti šią problemą.

Kai visos priemonės išnaudotos, ginti savo teisę į poilsį bei netriukšmingą gyvenamąją aplinką galite tik savo iniciatyva ir savo lėšomis:

 a) kreiptis į antstolį, turintį sertifikuotą prietaisą triukšmo lygiui nustatyti ir galintį konstatuoti faktines aplinkybes (šis veiksmas leis jums surinkti faktinius įrodymus, kad gyvenate veikiami kaimynų keliamo triukšmo, viršijančio higienos normas);

b) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (pirmiausia, matyt,- į šeimos gydytoją), jeigu dėl kaimynų keliamo triukšmo jums pablogėjo sveikata (gydytojo pažyma taip pat teismo gali būti vertinama, kaip įrodymas);

c) kai turėsite a ir b punktuose nurodytus faktus konstatuojančius dokumentus, jau galite kreiptis į teismą, pateikdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Jeigu turite galimybę, po a ir b veiksmų, galite namuose įsirengti triukšmo slopinimo priemonę (paprastai tai būna garso izoliacinė medžiaga). Jeigu išsaugosite šios priemonės įsigijimo dokumentus, galėsite į ieškinio sumą įskaičiuoti ir šias išlaidas. Žinoma, teismui reikės nurodyti, kad šios prekės įsigijimo priežastimi yra būtent kaimynų keliamas triukšmas. Papildomai, iš anksto patartume kreiptis į triukšmaujančius kaimynus registruotu laišku, kuriuo prašote sumažinti žiūrimo televizoriaus ar kito triukšmo šaltinio garsą. Atsakymo negavimas ir šio laiško pateikimas teismui taip pat gali būti vertinamas, kaip kito asmens nereagavimas į jūsų prašymą. Na, o jei dar turėtumėte kaimynų liudijimus, taip pat anksčiau dėl triukšmo kviestų valstybės institucijų oficialius atsakymus, tai taip pat galėtų būti vertinama, kaip įrodomoji medžiaga.

 Aukščiau nurodyta situacija teisiniu požiūriu tikrai sudėtinga, įstatymai tiesiogiai saugo gyventojus nuo triukšmo tik lygiai pusę paros laiko, todėl niekas negali garantuoti, kad teismas jūsų ieškinį patenkins. Taigi sprendimą turite priimti jūs patys. Iki šiol negirdėjome apie panašius precedentus, bet nepabandžius, nesužinosi.

Jeigu turite galimybę kreiptis į advokatą ar civilinės teisės profesionalą, siūlytume taip ir padaryti. Jeigu neturite, dar lieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo į savivaldybę (plačiau – http://www.teisinepagalba.lt/). Vienaip ar kitaip, dokumentus teismui turite parengti patys.

Sėkmės, išeitis visuomet yra.

Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

ŠUO MANO KAIMYNYSTĖJE: BAUSTI PASIGAILĖTI NEGALIMA

Rinkos tyrimų kompanijos TNS 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (54,2 proc.) Lietuvos gyventojų savo būstu dalijasi bent su vienu naminiu gyvūnu,- dažniausiai šunimi arba kate. Keturkojai draugai sukelia daug teigiamų emocijų šeimininkams, pripildo namų erdvę gyvumo ir žaismingumo, ugdo šeimininkų ir jų vaikų atsakingumo jausmą, skatina fizinį aktyvumą ir dar daug daug įvairių dalykų.
Visgi auginantiems gyvūnus (dažniausiai – šunis) neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis, pirmiausia įveikti ne visuomet palankų kaimynų požiūrį.  Skaityti toliau

Šviesą išvydo praktinis „Saugios kaimynystės“ vadovas

Protingi žmonės sako, kad labai labai kažko nori, visas pasaulis tau padeda to pasiekti. Dvejus metus svajojome apie kokybišką ir praktišką Saugios kaimynystės vadovą, kuriame Saugios kaimynystės grupės rastų praktinių patarimų, kaip stebėti aplinką, kai sudaryti grupės veiklos planą ir dar daugelį kitų dalykų. Deja, ne viskas tilpo į pirmąjį leidinuką, už kurio spaudos darbus dėkojame Vidaus reikalų ministerijai. Kadangi Lietuvai tokiųleidinių paruošta tik 1000 (vien tik grupių jau yra daugiau nei 2000), prašome kreiptis dėl knygelės gavimo tik tuos, kuriems tikrai tikrai jos reikia. Pirmiausia, žinoma, stengsimės jas perduoti asociacijos nariams…
Norite gauti ir jūs? Rašykite el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba žinutę šioje paskyroje, nurodydami savo adresą ir bent sakinį, kodėl ir jums tokia knygelė būtų naudinga.
P.S. Policijos pareigūnai knygelių dar neturi, o jiems skirtas kiekis irgi yra labai labai ribotas. Artimiausiu metu elektroninę knygelės versiją įdėsime ir į mūsų tinklapį www.saugikaimynyste.net

saugios kaimynystes vadovas2 saugios kaimynystes vadovas 1

Lūžis nusikaltimų prevencijos srityje

Nors CPTED (Nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ilgą laiką buvo naudojamas projektuojant saugesnius miestus bei gyvenamuosius rajonus, nemaža šios teorijos elementų itin naudingi ir senesniuose rajonuose ar privačių namų kvartaluose gyvenantiems gyventojams. Tinkamai apibrėžtos zonos, sutvarkytas apšvietimas, išgenėti augalai ir įrengtos tinkamos langų bei durų apsaugos priemonės kartu su kaimyniškais gyventojų santykiais užtikrina saugią aplinką, kurioje sumažėja vagysčių, turto niokojimo atvejų, teritorijoje vis rečiau pasirodo nepageidaujami asmenys (viešose vietose vartojantys alkoholį ar netinkamai besielgiantys paaugliai), o pavojingose eismo vietose – sumažėja autoįvykių. Sudarę tinkamas sąlygas bei įrengę įspėjamuosius ženklus galite išspręsti ir dažną miestų problemą – netinkamą automobilių statymą kiemuose.
Apie pirmuosius Panevėžyje organizuotus saugios aplinkos kūrimo mokymus bendruomenėms – reportaže, o daugiau informacijos visuomet gausite el.paštu skg.asociacija@gmail.com, arba telefonu 8 686 26057.
https://www.youtube.com/watch?v=vTqdhgIuToE&feature=youtu.be

Kitas Paryžius arba ką žinai apie tylų kaimyną?

Kalbėti apie Saugią kaimynystę Paryžiaus įvykių kontekste sudėtinga… Galbūt dėl to, kad tai tampa mažiau reikšminga, nei tragedija, sukrėtusi visą pasaulį. Tačiau keletą pastabų apie terorizmą galima įbrėžti ir Saugios kaimynystės paraštėse. Po pirmojo didžiulio masto teroristinio akto JAV rugsėjo 11-ąją šios valstybės Saugios kaimynystės programa buvo papildyta dar keliais štrichais – Saugios kaimynystės dalyviai buvo pradėti mokyti, kaip atpažinti radikalių pažiūrų asmenis, kaip elgtis, jei toks galimai teroristinę veiklą plėtojantis asmuo gyvena tavo kaimynystėje, ir kaip elgtis tuo atveju, jei visai netikėtai tu pats tapai radikalų taikiniu. Deja, konkrečių patarimų, kaip reikėtų elgtis atsidūrus vienoje koncertų salėje su Kalašnikovais ginkluotais teroristais, neturime. Nors kaip tauta, esame smalsūs, daug keliaujame, ir tik atsitiktinumo ir mūsų tautos mažumo dėka Paryžiuje neturėjome savo tautiečių aukų sąraše.
Saugumo specialistai pataria, kad kiekvienas iš mūsų turėtume ugdyti savo gebėjimus atpažinti radikalus. Nemaža dalis jų yra vadinami „Vienišais vilkais“ („Lone Wolf“). Grėsmę šiuo metu kelia ne tik organizuotai veikiančios ekstremistinės grupuotės, bet ir pavieniai radikalai, vadinamieji vieniši vilkai, kurių radikalūs įsitikinimai galėjo susiformuoti ekstremistų propagandos pagrindu ir kurie mokomajai medžiagai ir bombų gamybos instrukcijoms gauti naudojasi internetu.Pabrėžiama, kad „Vienišų vilkų“ motyvai nėra tokie aiškūs ir kartais sunku nustatyti tikrąją jų veiklos motyvaciją. Jų radikalaus elgesio priežastimi tampa asmeninių ir ideologinių priežasčių mišinys, galbūt šeimyninių, socialinių problemų istorija, o galbūt psichikos sutrikimai.Šie pokyčiai reiškia, kad tarptautinė bendruomenė taip pat turi prisitaikyti kovodama su tokiomis grėsmėmis.
Saugios kaimynystės rėmuose mąstymas apie teroristus turėtų virsti klausimu – galbūt man reikėtų daugiau sužinoti apie tą tylų kaimyną, kurio elgesys man kelia nerimo. Nes ir Paryžiaus teroristai – kiekvienas iš jų – buvo kažkieno kaimynai. Ir gyvenantys kaimynystėje laiku nesuabejojo jų veikla.

Radviliškyje „Saugi kaimynystė“ sumažino nusikalstamumą 21 proc.!!!

Radviliškio bendruomenės pareigūnai neskaičiuoja, kiek kartų susitiko su gyventojais. Ir vargu ar rasite daug žinučių apie jų nuveiktus darbus. Tačiau rudenį jie skaičiuoja rezultatus – rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir kas penktoje jų šiais metais registruotų nusikaltimų ir teisės pažeidimų skaičius mažėjo. Bendroji nusikalstamumo statistika džiugina – 21% rajone sumažėjo nusikalstamų veikų, išaiškinta ir 17% daugiau administracinių teisės pažeidimų.
Apie tai, kaip jiems pavyko to pasiekti – šiame vaizdo klipe. Nors jame ir kalbama tik apie vieną Saugios kaimynystės grupę, tie patys darbo principai taikomi ir kitoms. Džiugu, kai Saugia kaimynyste džiaugiasi ir patys gyventojai!
Dėkojame Linai Laužadienei ir Aivarui Kardašiui už pagalbą bendruomenėms kuriant saugią aplinką ir detalią analizę!

Vaizdo klipą galite pasižiūrėti čia:

 

Saugios kaimynystės susitikimas Radviliškyje, lapkričio 13

Radviliskis 11-13

Šįkart apie saugios aplinkos kūrimą ir Saugios kaimynystės programą diskutuosime Radviliškyje. Ruošiamės ir mes, ir Radviliškio pareigūnai. Mes – dalinsimės antrojoje Europos saugios kaimynystės asociacijos konferencijoje gautomis idėjomis, o bendruomenės pareigūnai parengė išsamią ir labai naudingą kriminogeninę apžvalgą. Rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir jų nariai gaus išties naudingos informacijos. Esate radviliškietis? Ateikite ir Jūs!

Susitikimo vieta – Radviliškio rajono policijos komisariato salė, Gedimino g. 36, Radviliškis,

Laikas- lapkričio 13 d., penktadienis, 10.00 val.