LYDERYSTĖ SAUGIOS KAIMYNYSTĖS INICIATYVOJE

Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentės Lauros Mažintės kalba Gruodžio 5 d. Kaune organizuotos pirmosios Lietuvos istorijoje saugios kaimynystės gerosios praktikos konferencijos metu:

001 Laura

Kasmet Pasaulio ekonomikos forumo metu skelbiama 10 didžiausių nūdienos problemų ir iššūkių. 2017-aisiais 14 proc. apklaustų tūkstantmečio kartos atstovų išreiškė susirūpinimą saugumu ir saugia aplinka. Ne išimtis čia ir Lietuva – Lietuvos policijos Facebook paskyroje paskelbtoje apklausoje, ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs, 53 proc. iš dalyvavusių daugiau nei 30 tūkstančių teigė, kad saugūs nesijaučia.

Jei nesijauti saugus savo šalyje, pamažu patenki į užburtą ratą: pradedi bijoti bendrauti, izoliuoji save nuo nesaugios aplinkos ir joje gyvenančių kitų žmonių, netiki savo ir savo šalies ateitimi, galų gale – bijai išeiti į gatvę ar parką. Kartais toks nesaugumo jausmas priverčia stipresniuosius išvykti iš šalies, o silpnesnius net ir pastūmėja savižudybės link. Vienaip ar kitaip saugumo jausmas yra vienas iš svarbiausių žmonių poreikių, gerovės valstybės pagrindas ir bene vienintelis gerovės vertinimas.

Gyvename demokratinėje visuomenėje, kur užtikrinama Konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno laisvė, turto neliečiamybė ir teisė dalyvauti šalies valdyme. Turime tokias pat teises, kokias turi ir tie, kurie pažeidžia visuotines normas ir įstatymus. O mus, dorus piliečius, ginti turinti valstybė investuoja į nusikaltėlius. Kartais net ir daugiau, nei į tuos, kurie nieko bloga niekada nėra padarę. Turbūt vieno nusikaltėlio išlaikymas valstybei kainuoja daugiau, nei vieno senjoro pensija.

Nusikaltėliais ne gimstama. Jais tampama. Ir pagrindinė prevencinė priemonė, padedanti išvengti nusikaltimų yra bausmės neišvengiamumas. Ir visai nesvarbu, ar paskirta bausmė tebus menka bauda, areštas, laisvės apribojimas ar atėmimas, svarbu yra tai, kad prieš darydamas nusikaltimą, žmogus suvoktų, kad už savo elgesį privalės atsakyti. Mes nesame baudėjai, mes nesame teisėjai. Mūsų kultūroje nėra linčo teismų. Tačiau būtent mes galime pranešti, paliudyti, informuoti tuos, kurie yra įgalioti bausti. Turtiniai nusikaltimai labai dažnai tėra tik pirmasis žingsnis sunkesnių nusikaltimų link. Stengdamiesi apsaugoti save ir savo turtą, mes kuriame saugumą Lietuvoje.

Savo laimei ar nelaimei, gyvename pokyčių laikais. Laikais, kai rūpindamiesi savo asmens duomenų saugumu, vis dažniau pamirštame žmogiškąjį ryšį. Laikais, kai reikalaudami efektyvesnio valstybės tarnybų darbo pamirštame, jog tai mes esame šeimininkai savo kieme. Laikais, kurie mums duoda naujas technologijas, bet iki šiol nėra sukurtos technologijos, kuri atstotų nuoširdų bendravimą. Saugios kaimynystės lenta ir net vaizdo kameros yra beverčiai dalykai, jei šalia jų nėra bendruomenės, kuri nustatytų savo taisykles. Stipri bendruomenė kartais net ir be šių atributų gali daugiau, nei šiuolaikinės technologijos mums gali pasiūlyti. Pastebėję vargstantį, pamatę skriaudžiamą vaiką, sudrausminę savirealizacijos ieškantį paauglį, mes padarome daugiau, nei numatyta įstatymuose. Mes tampame priežastimi nedaryti nusikaltimų.

Prieš penkerius metus, kai kūrėme asociaciją, pirmiausia aš tikėjau žmonių jėga. Ne policija, ir ne savivaldos institucijomis, ne ataskaitomis ir ne augančiais saugios kaimynystės grupių skaičiais. Tikėjau tuo vidiniu poreikiu, kad kiekvienas iš mūsų norime gyventi ir auginti savo vaikus saugioje aplinkoje. Ir kad pilietiškas mūsų elgesys gali tapti tuo pokyčiu, kuris kad ir negreitai, kad ir per keletą dešimtmečių pavers šalį, kurioje mes gyvename, gerovės valstybe.

Važinėdama po Lietuvą matau daug gražių pavyzdžių. Sutinku daug bendruomenių, kurios smagias ekskursijas iškeičia į saugios aplinkos kūrimą, kurioms svarbus bendras interesas, o ne asmeninė nauda. Vargu ar policijos, ar savivaldybės jums padovanotos kameros atneš tiek naudos, kiek gali atnešti paprastas pokalbis su kaimynais. Ir giliai tikiu, kad Lietuvoje saugių kaimynysčių yra gerokai daugiau, nei byloja policijos vedama statistika.

Kol kas saugios kaimynystės lyderis Lietuvoje – policija. Pareigūnai, kurie gina, saugo ir padeda. Padeda net tiems, kuriems tokia pagalba ne visada reikalinga. Padeda net tais atvejais, kai pagalba atrodo beviltiška. Nes jie taipogi turi savo tikslų, susijusių su saugia kaimynyste. Aktyvūs gyventojai, įrenginėjantys technines saugumo priemones ir saugantys savo turtą – reali pagalba pareigūnams. Tačiau tikiu, jog pagaliau ateina laikas, kai šią lyderystę iš policijos turėtų perimti pačios bendruomenės, kurios neretai daug geriau supranta, ko joms pačioms reikia, ir kurios savo jėgomis ir su minimalia finansine parama, gali padaryti stebuklų. Ir ne tik per Kalėdas.

Aktyvios bendruomenės, ir nebūtinai susibūrusios į formalias saugios kaimynystės veiklas – didelė pagalba ir savivaldai, kuri išmokusi girdėti, pirmoji gali ištiesti pagalbos ranką. Tuomet ir policijos reikės dar mažiau. Galbūt net ir nusikaltimų skaičius pagaliau bus suvaldytas.

Pirmą kartą saugios kaimynystės istorijoje daugybė savo saugumu besirūpinančių žmonių policijos pakviesti į bendrą renginį. Tai pirmoji, bet tikiu, jog ne paskutinė, konferencija, kurioje turime progą visų pirma pasidžiaugti, kad saugi kaimynystė Lietuvoje – tai ne formalus nioliktos vyriausybės programos lozungas. Tai daugelio kasdienybė. Tai daugelio pasiekimas. Tai kai kurių pergalė prieš tuos, kuriuos reikia – būtina – įveikti. Saugi kaimynystė pagaliau išaugo savo kūdikystės marškinėlius. Pagaliau ji jūsų visų dėka tapo matoma, gyva ir veiksminga. Sveikinu jus visus su šita pergale ir noriu palinkėti įdomaus ir smagaus laiko drauge.

47680491_1866476620073337_7718632740077174784_o

 

Istorinė saugios kaimynystės grupių konferencija

Vakar simboliškai paminėjome Savanorystės dieną – Kaune vyko pirmoji Lietuvos saugios kaimynystės grupių konferencija. Policijos departamento organizuotame renginyje dalyvavo daugiau nei keturiasdešimties saugios kaimynystės grupių atstovai, kurie dalijosi sukaupta patirtimi, sėkmės istorijomis, kasdienių veiklų receptais ir – kaip ir dera saugios kaimynystės atstovams – kvietė visus į svečius. Ypatingas AČIŪ turėtų būti tartas visus itin sudominusiam Kardokų ekogyvenvietės atstovui, VšĮ „Laimės namai“ įkūrėjui R.Augučiui, kurio pasakojimas, tikiu, paskatins ir kitas bendruomenes atsigręžti į gamtą, kurti ir mėgautis gyvenimu. Į konferenciją dalyviai buvo kviečiami ne šiaip sau: pirmą kartą Lietuvoje buvo išrinkta ir veikliausia saugios kaimynystės grupė, kuria tapo Šiaulių Krymo g. 4 veikianti grupė.
Miesto teritorijų veikliausiomis saugios kaimynystės grupėmis buvo pripažintos Kauno Tito Masiulio g. 14 saugios kaimynystės grupė bei Palangos Vytauto g. 8 saugios kaimynystės grupė „Birutės parkas“.
Kaimiškųjų teritorijų, kurioms priskirtos ir sodų bendrijos, kategorijoje prizais buvo apdovanotos Tauragės rajono Mažonų kaimo saugios kaimynystės grupė „Mažonų rytas“, sodų bendrijoje veiklą vykdanti Vilniaus Salininkų Sakalaičių sodų 8-osios g. saugios kaimynystės grupė, Raseinių Mirklių kaimo saugios kaimynystės grupė.
Specialiomis nominacijomis išskirtos ir šios grupės:
„Už plačiausią saugios aplinkos kūrimo veiklų diapazoną“ – Zarasų rajono Degučių seniūnijos Vajasiškio kaimo saugios kaimynystės grupė „Senolių kaimas“;
„Už jaunimo įtraukimą į saugios aplinkos kūrimo veiklas“ – Akmenės rajono Kruopių miestelio Vytauto Didžiojo g. 4 saugios kaimynystės grupė;
„Už veiksmingiausią kaimynišką patrulį“ – Pasvalio rajono Saločių miestelio saugios kaimynystės grupė „Naujamiestis“.
„Už pilietiškiausią kaimynišką poelgį“ skiriama Lazdijų rajono Strumbagalvės ir Kybartų kaimų saugios kaimynystės grupei „Jotvingiai“.
Netrukus pasidalinsime ir išsamesnėmis grupių sėkmės istorijomis, o dabar norime pasidžiaugti, jog renginys pavyko ir tikimės, jog jis taps pirmuoju, tačiau tikrai ne paskutiniu saugios kaimynystės renginiu Lietuvoje!

47680491_1866476620073337_7718632740077174784_o

001 Zukauskas

IMG_8345

leipute

 

 

 

47393014_1866476786739987_512184445004939264_o 47425120_1866476770073322_3083723047501299712_o 47435358_1866477200073279_5387025192717385728_o 47465544_1866476633406669_7168007397175197696_o 47478068_1866476943406638_4424960476987785216_o 47571513_1866476920073307_7259359689408774144_o 47574454_1866477060073293_5762586826820812800_o 47576206_1866476613406671_3148766655002181632_o 47578713_1866477096739956_2991215323165753344_o 47579847_1866476793406653_2802615247544778752_o  47682218_1866477150073284_7226497464402968576_o 47685104_1866476950073304_7791507258369638400_o Salininkai

CPTED REKOMENDACIJOS. III DALIS. NESAUGIOS VIETOS.

Vietos, kurių gyventojai privengia ar kurias aplenkia tai apleistos, netvarkomos, nuniokotos vietos. Taip pat nenaudojamos, ar neturinčios aiškios funkcijos vietos. Tokios vietos sukelia suvokimą, kad šiose vietose vyksta ar gali vykti nusikalstama veikla. Prastai prižiūrėtos ar apleistos vietos atbaido teisėtus naudotojus ir pritraukia nusikaltėlius.
Siūlomas sprendimas::
- Aplinkos analizė, problematinių vietų identifikavimas. Dažnai vietiniams yra geriau
žinomos jų teritorijoje esančios problematinės vietos, tačiau norint pasiekti geresnių
rezultatų rekomenduojama konsultavimasis su specialistais (aplinkos saugumo vertinimas).
- Aiškiai apibrėžtos ir turinčios aiškų tikslą ir funkciją erdvės, naudojamos pagal numatytus
modelius pritraukia gyventojus, taip padidindamos natūralaus stebėjimo galimybes ir
varžydamos nusikaltėlių veiklą. Nustačius problematines vietas, reikėtų gražinti joms
numatytą funkciją.
- Sutvarkyti apleistas vietas, pastatus, suteikti joms / jiems naują funkciją.
Grinsbore, Šiaurės Karolina, JAV, norint padidinti miesto saugumą ir apsaugą, buvo atliktas viso miesto mastu CPTED namų ir firmų įvertinimas. Miesto gyventojams suteikta nemokama galimybė išsikviesti CPTED specialistą, kuris suteiktų esminius patarimus kaip būtų galima padaryti savo aplinką saugesne. Specialistas supažindina gyventojus ar verslo savininkus su keturiais CPTED principais. Patarimai nebūna labai drastiški, tačiau veiksmingi. Specialistai gyventojams ar verslo savininkams suteikia paprastus patarimus, kaip sumažinti nusikaltimo ar vandalizmo tikimybę. Kai kurios iš šių strategijų apima medžių genėjimą, gyvatvorių pažeminimą, patogiausių kėdžių sustatymą šalia langų į
gatvę, kad būtų skatinamas natūralus stebėjimas ir sumažinta prieiga. Apleistos vietos, į kurias pažiūrėjus iš karto suprantama jų numatyta funkcija – sporto įrenginiai ir vaikų žaidimo aikštelės buvo atnaujintos, o jas atnaujinus pagal numatytus naudojimo modelius, šios vietos pritraukė gyventojus, taip suteikdamos papildomas stebėjimo galimybes.

Kitas pavyzdys -  kaimynystė “Yeomni-Dong”, Mapo rajone, centriniame Seule, Šiaurės Korėjoje,2013 m. Vienas iš tuščių apleistų namų buvo paverstas bendruomenės centru, kur gyventojai galėjo geriau susipažinti užsiimant kultūrine veikla. Taip pat kai kurios tuščios vietos buvo perdarytos į vietas, kur mokiniai įtraukiami į įvairią veiklą, pavyzdžiui, laipiojimo siena, bokso kriaušės ir kt.

Pašalinių asmenų lankymasis gyvenamojoje teritorijoje taip pat dažnai gali sukelti
nesaugumo jausmą, ypač jei pašaliniai asmenys atrodo įtartinai ar pavojingai.
Siekiant kontroliuoti šiuos asmenis, reikalingi tokie sprendimai:
- Viešųjų erdvių atvėrimas natūraliam stebėjimui. Nusikaltėliai pirmenybę teikia vietoms, kur rizika būti pastebėtam yra maža, tad matomumas padidina tikimybę, kad pastarieji bus
sugauti.

- Susibūrimo vietos, tokios kaip žaliosios erdvės ir rekreacinės zonos, būtų atviros ir
projektuojamos tokiose vietose, kur būtų matomos iš aplinkinių namų bei gatvių.
- Reikia vengti tokių kraštovaizdžio architektūros elementų, kurie galėtų sukurti aklavietes ar slaptavietes.
- Viešos ir privačios zonų atskyrimas. Turi būti aiškiai suprantama į kurias vietas gali patekti tik vietiniai, o į kurias ir pašaliniai (ženklinimas, tvoros, apželdinimas ir kt.).
- Apleistų, nenaudojamų, neturinčių funkcijos vietų pašalinimas / sutvarkymas.
- Patruliavimas.

 

 

 

 

 

 

 

CPTED REKOMENDACIJOS. II DALIS. SAUGUMO JAUSMO IR APŠVIETIMO FAKTORIAI.

Tęsiame mokslų daktarės Irinos Matijošaitienės, Kauno technologijos universiteto docentės atliekamų tyrimų medžiaga paremtą CPTED rekomendacijų ciklą.

I. SAUGUMO JAUSMO FAKTORIUS. Saugumo jausmui įtaką daro žinojimas, kad gyventojų gyvenamojoje teritorijoje ar
jos apylinkėje yra įvykę bet kokios rūšies nusikaltimų, kad jie ar jų artimieji, draugai, kaimynai yra nukentėję nuo pažeidėjų. Tokiais momentais žmonės susimąsto, kad jų gyvenamojoje aplinkoje yra per mažai skiriama ar visai neskiriama dėmesio saugumui, o tai padidina nusikaltimų baimę.  Pagrindiniu šios problemos sprendimu laikytinas  gyventojų atsakomybės už savo gyvenamąją aplinką prisiėmimas, kaimynų subūrimas,
nuosavybės jausmo stiprinimas ir dalyvavimas Saugios kaimynystės grupės programoje.

Keletas pavyzdžių iš užsienio šalių gerosios praktikos:

Busane, Pietų Korėja, 2013-2014 m.  CPTED projektas, kuris apėmė
keturis nusikalstamumo pažeistus miesto rajonus, buvo sėkmingai pabaigtas po išsamių vietovės charakteristikų bei gyventojų sąmoningumo įvertinimo, pritaikant įvairius nusikaltimų aplinkoje ir gyvenimiškuosius tyrimus. Kiekvieno projekto stadijoje buvo įtraukti gyventojai, taip siekiant išlaikyti gyventojų ryšį su juos supančia aplinka ir vykstančiais pokyčiais. Taip pat norint užtikrinti platų nuomonių diapazoną, gyventojai buvo priimti į sprendimų priėmimo procesus, buvo sudarytas patarimų komitetas, kurį sudarė psichologinės kriminalistikos ekspertai bei vaikai ir jaunuoliai, taip pat kaip bendruomenės aktyvistai.

Kitas pavyzdys – Rainier Valley, Sietlas, Vašingtonas, JAV, 2003 m.  Fizinio dizaino pagerinimai buvo sukombinuoti su kaimynystės sudarytos programos pastangomis, tokiomis kaip gyventojų vedami „nusikaltimų pasivaikščiojimai“, kasmetinė „dviračių saugumo diena“, kurios metu sustabdomas mašinų eismas tam tikromis kaimynystės gatvėmis ir įvairūs kasmetiniai koncertai vietiniame parke, kurie suburia gyventojus, sustiprina ryšį tarp jų ir padeda susigražinti kaimynyškumą.

II. APŠVIETIMO FAKTORIUS.  Žmonės nesijaučia saugūs vaikščiodami tamsiuoju paros metu. Dažnai gyvenamosiose teritorijose pasitaiko neapšvietų vietų, pro kurias gyventojams tenka vaikščioti tamsiuoju paros metu. Neišspręstos tamsios vietos, kuriose sudaro galimybę pasislėpti pažeidėjui, suteikia nesaugumo jausmą, einant pro tokias vietas norisi paspartinti žingsnį.

Siūlomi sprendimų būdai:
- Gerų stebėjimo galimybių sukūrimas naudojant apšvietimą tamsiuoju paros metu, pagerina supančios aplinkos matomumą, ypač pėsčiųjų zonoje, taip sumažindamas nusikaltimo baimę.
- Apželdinimas ir kiti kraštovaizdžio elementai turi neuždengti apšvietimo šaltinių.
- Apšviestos kvartalo prieigos, automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai. Apšvietimas
suprojektuotas taip, kad žmonės būtų atpažinti iš 7,50 m atstumo.
- Įėjimai į pastatus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
- Apšvietimas suprojektuotas taip, kad nėra tamsių vietų, kuriose yra galimybė pasislėpti.
- Apšvietimo suprojektuotas taip, kad padėtų vairuotojams aiškiai matyti pėsčiuosius, kitus
automobilius ir objektus.

Reikia apšvietimą suprojektuoti taip, kad jis suteiktų aukštą matomumo lygį tamsiuoju paros metu.

SODYBŲ, VIENKIEMIŲ IR SODŲ SAVININKAMS DĖMESIO – VAGYS!!! JUODASIS SEZONAS PRASIDĖJO.

Burglar-1010601

 Rudens sezonui perkopus į antrąją pusę didžioji dalis „sezoninių“ gyventojų iš sodybų bei sodų grįžo į būstus miestuose, palikę žiemos miegui sutvarkytas vasaros rezidencijas saugiame gamtos prieglobstyje.

Sodininkų ir sodybininkų sezonas baigėsi, tačiau būtent dabar prasideda pats darbymetis įvairaus plauko niekšeliams, besidairantiems pačiupti ką nors vertingo iš be priežiūros paliktų pastatų. Šis laikotarpis itin palankus vagims, kadangi tikimybė būti sučiuptiems policijos vagystės vietoje beveik lygi nuliui- na nebent koks budrus kaimynas pastebės ir praneš.

Prieš porą dienų Utenos rajone Kuktiškių seniūnijoje po atokiai esančias sodybas ir vienkiemius kokias 4 valandas nuo vieno namo iki kito važinėjo tamsiai mėlynas automobilis Peugeot, kuriame sėdėjo du tamsaus gymio nevietiniai vaikinai. Keistai važinėjo – įlekia į privačią valdą garsiai signalizuodami, apsuka porą „kregždžių“ kieme, ir išvažiuoja iš kiemo, jei mato, kad sodyboje dar kažkas gyvena. Net nepagalvosi, kad tai-tiesiog pasiklydę jaunuoliai, užsukę tūlo kaimo gyventojo kelio į magistralę pasiklaust. Jei rimtai, situacija – labai grėsminga. Tikėtina, kad jaunuoliai renka informaciją apie negyvenamas sodybas ir rengiasi jas apvogti, arba net nusižiūri pagyvenusių žmonių sodybas, kad galėtų padaryti tą patį tik skaudžiau ir kruviniau – atimdami ne tik vertingus daiktus, bet ir santaupas. Visai gali būti, kad ieškodami daiktų, gali nevengti ir kruvinų kankinimo priemonių, buvusių populiarių prieš gerą dešimtmetį, panaudojimo. Toks šio plauko nusikaltėlių „darbo braižas“.

ĮSPĖJAME!!! Pastebėję panašius įtartinus automobilius ir asmenis, nedelskite nei sekundės ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Užsirašykite įtartino automobilio numerį, jei yra galimybė nufotografuokite ir automobilį ir jame esančius asmenis. Kiekviena užfiksuota detalė yra labai svarbi ir gali būti lemtinga nustatant nusikaltėlį.

Kad būtų lengviau, išspausdinkite ir visada turėkite „po ranka“keletą lapų , padėsiančių jums lengviau įsiminti neprašytų atvykėlių išvaizdos detales (pateikiame žemiau esančiame priede).

Ir jei atvykėliai elgėsi taip pat, kaip nurodyta aukščiau išdėstytame pasakojime, t. y. pasivažinėjo po jūsų kiemą ir išvyko, nors nieko nepavogė ir atrodo, apskritai nieko blogo nepadarė, nepatingėkite surašyti skundo (pareiškimo/pranešimo) policijai. Lai bus priimtas procesinis sprendimas, nesvarbu koks jis būtų, dėl Neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo.

Kad nusikaltėliams būtų sunkiau pasiteisinti dėl savo „paklydimo“, pažymėkite sodybos teritoriją įspėjančiais ženklais „Privati teritorija, įeiti draudžiama“, parduodamais kiekvienoje „Senukų“, „Moki – veži“ ar kitoje specializuotoje parduotuvėje. Jų buvimas patvirtins, kad į jūsų teritoriją buvo įsibrauta prieš jūsų valią:

Baudžiamojo kodekso 165 straipsnis. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas

1. Tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

1 priedas_1_dalis_bloknotas_SKG

 

 

 

CPTED REKOMENDACIJOS. 1 DALIS. TRIJŲ-D METODAS IR SAUGUMO DIDINIMO PROGRAMA.

 cpted
Pradedame CPTED rekomendacijų ciklą, parengtą pagal mokslų daktarės Irinos Matijošaitienės, Kauno technologijos universiteto docentės atliekamų tyrimų medžiagą.
Norint, kad CPTED būtų sėkmingas, jis turi būti suprantamas ir praktiškas įprastiems erdvės naudotojams.
Tai reiškia, kad žmonės gyvenantys kaimynystėje ir žmonės, dirbantys tokioje vietoje privalo mokėti panaudoti CPTED idėjas ir principus. Dažnai gyventojai patys yra didžiausi savo priešai. Norėdami atskirti žemių naudojimą, išlaikyti atvirą erdvę, pašalinti sveikatos ir aplinkos pavojus bei suteikti viešąsias paslaugas ir įstaigas, gyventojai sukuria aplinką, kuri kliudo saugumui ir apsaugai. CPTED apima fizinį erdvės dizainą, normalų ir siūlomą tos erdvės naudojimą bei nuspėjamą tinkamų vartotojų elgesį, taip pat kaip potencialių pažeidėjų elgesį. Trys pagrindinės CPTED strategijos (teritorijų tvirtinimo, natūralios prieigos kontrolės bei natūralaus stebėjimo) yra natūraliai įtrauktos į Trijų-D metodą.
Trijų-D metodas suteikia gyventojams paprastas gaires kaip nustatyti jų vietos tinkamumą pagal tai, kaip ji suplanuota ir naudojama. Trijų-D idėja paremta trimis žmogaus erdvės funkcijomis: 1) visa žmogaus erdvė turi tam tikrą paskirtį; 2) visa žmonių erdvė turi socialinius, kultūrinius, teisinius ar fizinius apibūdinimus, kurie nusako norimą ir priimtiną elgesį; 3) Visa žmonių erdvė suprojektuota taip, kad palaikytų ir kontroliuotų norimą elgesį. Trijų-D metodą sudaro trys komponentai: paskyrimas (angl. Designation), apibrėžimas (angl. Definition) ir dizainas (angl. Design).
Naudojantis Trijų-D principu kaip gidu, erdvę gyventojai gali įvertinti atsakydami sau į tam tikrus klausimus. Kalbant apie paskyrimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia yra šios erdvės numatyta paskirtis, kam ją buvo ketinama naudoti iš pat pradžių; kaip gerai ši erdvė palaiko jos dabartinį/numatytą panaudojimą; ar veiklos konfliktuoja erdvėje. Kitas Trijų-D komponentas –apibrėžimas. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip yra apibrėžiama erdvė, ar aišku kam ji priklauso ir kur yra jos ribos, ar tam yra naudojamas ženklinimas. Kalbant apie apibrėžimą svarbu žinoti ar yra kokių nors socialinių ar kultūrinių apibrėžimų, kurie paveiktų šios erdvės naudojimą; ar yra neatitikimų tarp numatytos erdvės paskirties ir jos apibrėžimo. Dizainas turi užtikrinti numatytos veiklos funkcionavimą ir elgesio kontrolės palaikymą. Kalbant apie dizainą, reikia sau atsakyti į šiuos klausimus: kaip fizinis dizainas palaiko numatytąją funkciją ir norimo bei priimtino elgesio apibrėžimą; ar fizinis dizainas konfliktuoja su produktyviuoju erdvės išnaudojimu arba tinkamu žmogaus veiklos funkcionavimu; ar kyla neaiškumų, kaip fizinis dizainas turėtų kontroliuoti elgesį erdvėje.
Saugumo didinimo programa
Saugumo didinimo programoje pateikiame rekomendacijas saugumui didinti bei mūsų sukurtus gyvenamosios aplinkos tvarkymo grafinius pavyzdžius: detalizuoti sklypų ir supančių teritorijų architektūriniai ir urbanistinio užstatymo planai (įskaitant objektų ir elementų aukščio bei išdėstymo siūlymus) bei teritorijos tvarkymo siūlymų 3D vaizdai. Saugumo didinimo programą išskiriame į dvi dalis: a) nusikalstamumo prevencija per dizainą ir b) nusikalstamumo prevencija per urbanistinį planavimą.
Nusikalstamumo prevencija per dizainą suskirstyta pagal CPTED strategijas:
Stebėjimas:
- nėra aklų taškų ar vietų, kuriose galima pasislėpti;
- įvažiavimas ar vietos, kuriose įprastai statomos mašinos, turi būti matomos nuo priekinių ir galinių durų ar langų;
- pagrindinės įėjimo durys į pastatą gerai matomos nuo gatvės;
- pastatai orientuoti fasadais su langais į atviras ir susibūrimo erdves;
- susibūrimo vietos atviros ir matomos;
- langai iš visų pastato pusių suteikia visos nuosavybės matomumą;
- vaikų žaidimo aikštelės gerai matomos pro langus;
- pagrindinio fasado langai neuždengti ir suteikia vaizdą į kvartalo prieigas;
- apželdinimas neuždengia langų, durų ir pėsčiųjų takų;
- balkonų turėklai, tvoros ar sienelės nėra padarytos iš nepermatomų medžiagų ar aukštesnės
nei 0,90 m;
- įrengtos vaizdo stebėjimo kameros;
- apželdinimas neuždengia apšvietimo šaltinių;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad žmonės būtų atpažinti iš 7,60 m atstumo;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad nėra tamsių vietų, kuriose yra galimybė pasislėpti.
Prieigos kontrolė (taikinio grūdinimas):
- kvartale yra vietų, į kurias negali patekti pašaliniai žmonės;
- kvartale aiškiai suprantama, į kurias vietas gali patekti tik vietiniai, o į kurias ir pašaliniai
žmonės;
- įvažiavime į automobilių parkavimo zoną yra įrengti vartai ar užkardas;
- į kvartalą yra keletas įėjimų/įvažiavimų;
- pėsčiųjų takai ir apželdinimas nukreipia lankytojus prie tinkamo įėjimo ir nukreipia nuo
privačių zonų;
- pėsčiųjų takai aiškūs ir tvarkingi;
- durų spynos įrengtos apie 1 m nuo gretimų langų;
- nėra lengvo patekimo ant stogo, natūralių kopėčių;
- policijos patrulių automobiliai lengvai gali pasiekti visas erdvės vietas;
- įėjimas į laiptinę kontroliuojamas užraktu/kodine spyna;
- prieigose įrengtos greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai, ženklinimas);
- pėsčiųjų takai gerai apšviesti tamsiuoju paros metu;
- įėjimai į pastatus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
Teritorijų tvirtinimas:
- prieigos taškai į automobilių parkavimo zoną yra gerai matomi ir aiškiai apibrėžti;
- automobilių parkavimo erdvės atskirtos nuo pėsčiųjų takų;
- automobilių parkavimo vietos yra aiškiai pažymėtos;
- nuosavybės ribos ir privačios erdvės yra apibrėžtos augalais, skirtingomis dangomis,
žemomis sienelėmis ar tvoromis;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai matomas nuo gatvės pusės;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris min 12,7 cm aukščio ir padaryti iš neatspindinčios
medžiagos;
- kvartalo aplinka skatina sąveiką tarp kaimynų mažu nuosavybės atskyrimu tvoromis,
krūmais ar kitais kraštovaizdžio elementais;
- teritorija paženklinta („privati valda“ ir pan.);
- teritorijoje yra ženklų, kurie parodytų kur gauti skubią pagalbą, jei prireiktų;
- įrenginiai, tokie kaip dviračių stovai, pastatyti prie pastato įėjimo;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai apšviestas tamsiuoju paros metu.
Įvaizdžio gerinimas / priežiūra:
- pastatai geros būklės;
- prižiūrėta veja, gėlynai;
- krūmai neaukštesni nei 0,90 m;
- medžiai nugenėti taip, kad nuo žemės iki apatinių šakų yra 2,1 m;
- ant sienų ir kitų architektūrinių elementų nėra grafičių;
- geros būklės lauko baldai, suoliukai, vaikų supynės ir kt.;
- sutvarkyta, neprišiukšlinta aplinka;
- nėra tuščių neaiškios paskirties vietų;
- nėra jokių vandalizmo ženklų;
- nėra tuščių sienų, kurias galėtų išnaudoti vandalai;
- prižiūrėtas lauko apšvietimas.
Aktyvumo palaikymas:
- kvartalas yra gyvas ir dažnai naudojamas;
- kvartale yra įvairus vietos naudojimo diapazonas;
- kiekvienos erdvės numatytoji funkcija yra aiškiai suvokiama;
- kvartale yra pakankamai pramogų ir poilsio įrenginių/erdvių, kurie sukurtų socialinę
sanglaudą;
- kvartale nėra nesuderinamų erdvės naudojimų;
- pastatai sugrupuoti taip, kad sukuria socialinę sanglaudą ir apginamą erdvę;
- erdvės tarp pastatų suformuotos taip, kad skatintų bendravimą ir žmonių judėjimą tarp
pastatų;
- aktyviai naudojamos erdvės yra tokiose vietose, iš kurių yra gerai matoma gatvė ir viešos
erdvės;
- kvartale yra erdvių su įvairiomis funkcijomis, kurios skatina stebėjimą dieną ir naktį…
Bus daugiau (jau greitai)
Paveikslėlio autorinės teisės priklauso tinklapiui https://sourceable.net/paris-and-cpted-is-

Istorinis policijos rėmėjų sąskrydis 2018

Pirmąkart Lietuvos istorijoje, nuo pirmojo policijos rėmėjų įstatymo priėmimo praėjus lygiai 20 metų (1998 m. birželio 18 d.), šalies mastu organizuotas visų Lietuvos policijos rėmėjų sąskrydis. Kaip ir dera istoriniam įvykiui, sąskrydžio vieta pasirinktas pirmojo valstybės Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaras.

Policijos organizuotame renginyje varžėsi 9 apskričių (išskyrus Tauragės) policijos rėmėjų komandos, kurios dalyvavo ugniagesių, medikų ir policininkų parengtose rungtyse.

Varžybų nugalėtojais tapo Alytaus apskrities policijos rėmėjų komanda „Jotvingiai“, nežymia taškų persvara aplenkusi antrojoje vietoje likusią šiauliečių komandą „Saulės lokys“ ir trečiąją vietą iškovojusius Utenos „Žaibo smūgio“ atstovus.

Sveikiname šią Policijos departamento idėją tokiais renginiais kelti policijos rėmėjų motyvaciją ir tikimės, jog šis sąskrydis taps tradiciniu, o gyventojams linkime tapti policijos savanoriais ir aktyvia veikla prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo savo gyvenamosiose teritorijose.

Primename, kad Policijos rėmėjų įstatymas suteikia aktyviems gyventojams galimybę patiems imtis patruliavimo veiklos. Juk niekas geriau už pačius gyventojus nežino kokios problemos vyrauja jų gyvenamojoje teritorijoje. Šis įstatymas ne tik įteisina galimybę policijos rėmėjams reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, bet leidžia patruliuoti savarankiškai, be policijos pareigūno buvimo šalia, ir kartu suteikia socialines garantijas, jeigu patruliavimo metu patiriami sužalojimai. Žinoma yra viena svarbi sąlyga- savarankiškas patruliavimas vykdomas nuotoliniu būdu vadovaujant teritorinės policijos įstaigos pareigūnui. Tai reiškia, kad iš anksto suderinamas patruliavimo maršrutas, aptariami taktiniai veiksmai, numatoma skubi policijos pagalba extra atveju.

Pagrindinė pagalba yra padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais, taip pat įvykus nusikaltimui organizuoti įvykio vietos apsaugą, nustatyti liudytojus, suteikti med. pagalbą aukoms ir t.t. Pastaruoju metu policijos rėmėjai dažniau pasitelkiami ir bendrosios prevencijos veikloms – teminiams prevenciniams renginiams mokyklose ir bendruomenėse.

Pasaulyje yra keli policijos rėmėjų veiklos organizavimo modeliai, pvz. Izraelyje policijos rėmėjų ir policijos pareigūnų įgaliojimai beveik identiški – jie gali stabdyti automobilius, skirti baudas, nešioti visą tarnybinę amuniciją, įskaitant šaunamuosius ginklus, vairuoti tarnybines transporto priemones ir pan. Estijoje skiriami trys lygiai – 1. Galintys dirbti tik su policijos pareigūnais, 2. Galintys savarankiškai patruliuoti, 3. Galintys atlikti tik prevencinio -edukacinio pobūdžio funkcijas mokyklose ir bendruomenėse. Estijoje iš viso yra 1000 policijos rėmėjų, iš jų – tik 240 galintys patruliuoti savarankiškai. Vidutinis vieno rėmėjo per metus dirbtų valandų skaičius – 87 val. Bet….Estijoje 1000 policijos rėmėjo veiklos organizavimui skiriama net 240 tūkst. eurų per metus. Lietuvoje……..kitaip. :)

Policijos rėmėjai yra labai reikalingi tiek visuomenei, tiek policijai, nors policijos pareigūnų atstoti negali. Tačiau, policijos rėmėjai, gyvenantys savo bendruomenėse, gali vykdyti savarankiškus patruliavimus būtent tose gyvenamosiose vietovėse, kurias gerai pažįsta. Ne paslaptis, kad pagrindinę dalį visų policijos registruojamų įvykių sudaro ne pranešimai apie nusikaltimus, o skambučiai ir kreipimaisi apie administracinius nusižengimus. Todėl savarankiškai patruliuodami ir vykdydami šių, nedidelių teisės pažeidimų prevenciją, policijos rėmėjai „išlaisvina“ dalį šiai veiklos sričiai skiriamų policijos pajėgų, kurios gali būti panaudojamos reagavimui į nusikaltimus. Tas pats pasakytina apie policijos rėmėjų bendrosios prevencijos funkcijas – edukacinius renginius švietimo ir ugdymo įstaigose bei savisaugos iniciatyvų – saugios kaimynystės veiklų organizavimą bendruomenėse. Policijos rėmėjas savo gyvenamojoje vietoje gali būti vienu iš vietos bendruomenės lyderių, ir turėdamas žinių apie policijos veiklą, o ir apskritai – daugiau teisinių žinių, nei vidutinis šalies gyventojas, gali prisidėti prie visuomenės teisinio švietimo ir pan.

Parengta pagal Policijos departamento informaciją.IMG_3392 IMG_3397 IMG_3430 IMG_3438 IMG_3474 IMG_3484 IMG_3512 IMG_3528 IMG_3535 IMG_3587 IMG_3641 IMG_3651 IMG_3769

Projektas „Kaimynas“ Kazlų Rūdoje.

Vasario 22d. Kazlų Rūdoje surengtas  informacinis renginys „Kaimynas“.

Projekto ir renginio, tokiu pačiu pavadinimu,  paskirtis – informuoti visuomenę apie „Saugios kaimynystės“ ir Nusikaltimų prevencijos per aplinkos kūrimą ( angl. CPTED: Crime Prevention Through Environmental Design)  plėtojimo galimybes, skatinti konstruktyvų dialogą tarp trijų pagrindinių „banginių“ visuomenės  saugumo užtikrinimo srityje –  bendruomenių, policijos ir savivaldos institucijų.

Renginyje aktyviai  dalyvavo  suinteresuoti asmenys („Saugios kaimynystės“ grupių,  bendruomenių atstovai, seniūnai,  savivaldų atstovai, policijos pareigūnai) iš Kazlų Rūdos,  Marijampolės , Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos  ir Jurbarko rajono savivaldybių.

Renginio svečiai – Laura Mažintė, Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė, Gintaras Mažintas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos  Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, Irina Matijošaiteinė,  Kauno technologijų universiteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentė, CPTED  ekspertė ir  Agnė Greblikaitė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė pasidalino gerąja praktika, pateikdami  pavyzdžius iš Lietuvos ir užsienio šalių. Buvo pasidalinta informacija apie tai, kokią apčiuopiamą naudą teikia „Saugios kaimynystės“ grupių veikla, kokiu būdu mažiausiomis sąnaudomis kurti saugią aplinką, apsaugoti savo turtą ir  pan., kokią pagalbą „Saugios kaimynystės“ grupės gali gauti iš valstybės institucijų ir ką privalo daryti pačios.

Renginio dalyviai vieningai priėmė sprendimą, kad  gyventojų saugios aplinkos kūrimas   pirmiausia  priklauso  nuo   trijų „banginių“ – bendruomenės, policijos ir  savivaldos noro veikti bendrai ir gyventi saugiai.

Siekdami  skatinti Kazlų Rūdos savivaldybės  įstaigų, bendruomenių   aktyvumą prevencijos srityje, bendrai  užkertant kelią pažeidimams bei  nusikalstamoms  veikloms,   kviečiame suinteresuotas bendruomenes ir asmenis prisijungti prie prevencinių veiklų vykdymo ir įgyvendinimo  minėto projekto metu.

Dėl išsamesnės informacijos apie Saugios kaimynystės grupes, Nusikaltimų prevenciją per aplinkos kūrimą (CPTED),    prašome kreiptis į bendruomenių pareigūnę Akvilę Krunglevičienę, tel. 33102, 8 614 20654, el.p. akvile.krungleviciene@policija.lt

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato inf.

28642633_10215960157175996_803762283_o

Prevencinis renginys Kelmėje „Saugumo problemų sprendimas bendruomenėse“

renginys Kelmeje

 

 

 

Gruodžio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai surengė prevencinį renginį „Saugumo problemų sprendimas bendruomenėse“, skirtą  Kelmės rajono saugios kaimynystės grupių ir bendruomenių atstovams, policijos rėmėjams, seniūnams ir seniūnaičiams.

Pasiektais bendruomenės veiklos rezultatais, kuriant saugią ir sveiką aplinką dalijosi Pagryžuvio kaimo bendruomenės bei Saugios kaimynystės grupės pirmininkė Aldona Ancikevičienė, Kelmės miesto, Trešnių g. SKG atstovė Genovaitė Urbonavičienė. Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė skaitė pranešimą „Saugi kaimynystė Lietuvoje – nuo teorijos prie praktinių sprendimų”. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro teisinės pagalbos koordinatorė Marytė Puidokienė informavo apie pagalbos prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukoms galimybes.

„Saugi kaimynystė – viena iš sėkmingiausių nusikalstamumo prevencijos priemonių Lietuvoje, visuomenės indėlis kuriant saugią aplinką – didžiulis“, – vienbalsiai teigė pareigūnai bei renginio dalyviai.

Renginio metu buvo pristatytas prevencinis-informacinis filmas apie policijos rėmėjų veiklą bei apdovanoti aktyviausi Saugios kaimynystės grupių atstovai, bendruomenės, policijos rėmėjai, aktyviausi rajono gyventojai.

Renginio metu savo dainomis smagios nuotaikos gūsį įnešė Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas (vadovas – policijos rėmėjas Saulius Venckus), smagios muzikos akordus svečiams siuntė Kelmės armonikieriai bei Kelmės miesto bendruomenės liaudiškos muzikos kolektyvas „Sūkurys“.

Daugiau informacijos:

http://www.kelme.lt/lit/Prevencinis-renginys-Saugumo-problemu-sprendimas-bendruomenese

Mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos iki praktikos“

panevezys3

Lapkričio 28 d.  Panevėžio pedagogų švietimo centre vyko „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos prezidentės Lauros Mažintės vedami mokymai „Saugi kaimynystė: nuo teorijos prie praktikos“, skirti daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, bendruomenių atstovams bei švietimo įstaigų darbuotojams. Kalbėjome apie Saugios kaimynystės situaciją Lietuvoje, kriminogeninę situaciją Lietuvoje ir Panevėžyje bei gyventojų dalyvavimo kuriant saugią aplinką svarbą. Praktinių užduočių metu dalyviai galėjo išmėginti savo aplinkos stebėjimo įgūdžius, kūrė Saugios kaimynystės grupės veiklos planą, sužinojo, kaip tinkamai naudotis e-policija.lt pranešimų pateikimo policijai sistema. Dėkojame už iniciatyvą organizuoti mokymus asociacijai „Tautos skydas“ ir jos vadovui Rimantui Narkūnui ir tikimės, jog panašūs mokymai galėtų sudominti ir kitas bendruomenes. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie šiuos ir kitus asociacijos organizuojamus mokymus, prašome kreiptis el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba telefonu 8 686 26057.

panevezys1

panevezys4

panevezys5