Triukšmo tema. Sąžinės kaina 2 eurai arba ar turi lietuviai teisę ilsėtis?

2015 metais Lietuvos policija pradėjo 13528 administracines bylas dėl viešosios rimties trikdymo. Įvairiomis nuobaudomis nubausti 12562 triukšmadariai. Tiesa, nuobaudų dydis kelia kelia nerimą – nejau pakanka triukšmadariui skirti įspėjimą ar 2 eurų dydžio baudą tam, kad ateityje jis nebetrikdytų gyventojų ramybės.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių teisės nusižengimų kodekse triukšmautojams numatytos griežtesnės sankcijos – pirmąkart triukšmaujantiems – bauda nuo 20 iki 80 eurų, o pakartotinai padarius tokį pažeidimą – bauda nuo 80 iki 300 eurų.

Primename pagrindines taisykles:

Viešosios rimties trikdymu laikomai šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Vakaro metu yra laikomas laiko tarpas nuo 18 iki 22 valandos, nakties metu – laiko tarpas nuo 22 iki 6 valandos.

Užtikrinant gyvenimo kokybę, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai.

Žymiai daugiau reikalingų atsakymų nesenstančia triukšmo tema rasite LRT mediatekoje, 2016 vasario 24 dienos laidos įraše:
http://www.lrt.lt/radijas/laidos/14300

LRT studija

 

Saugios kaimynystės vadovas (elektroninė versija)

Saugios kaimynystės praktinį vadovą galite rasti ir atsisiųsti rubrikoje „Metodinė literatūra“. Turint poreikį spausdintų leidinių tiražo padidinimui, dėl galimybių prašome kreiptis el. paštu skg.asociacija@gmail.com .

Atsisiųsti vadovo elektroninį variantą galite čia:

Saugios kaimynystes vadovas_

Tikimės, kad šis vadovas padės veiksmingiau vykdyti saugios kaimynystės veiklas.

Šviesą išvydo praktinis „Saugios kaimynystės“ vadovas

Protingi žmonės sako, kad labai labai kažko nori, visas pasaulis tau padeda to pasiekti. Dvejus metus svajojome apie kokybišką ir praktišką Saugios kaimynystės vadovą, kuriame Saugios kaimynystės grupės rastų praktinių patarimų, kaip stebėti aplinką, kai sudaryti grupės veiklos planą ir dar daugelį kitų dalykų. Deja, ne viskas tilpo į pirmąjį leidinuką, už kurio spaudos darbus dėkojame Vidaus reikalų ministerijai. Kadangi Lietuvai tokiųleidinių paruošta tik 1000 (vien tik grupių jau yra daugiau nei 2000), prašome kreiptis dėl knygelės gavimo tik tuos, kuriems tikrai tikrai jos reikia. Pirmiausia, žinoma, stengsimės jas perduoti asociacijos nariams…
Norite gauti ir jūs? Rašykite el.paštu skg.asociacija@gmail.com arba žinutę šioje paskyroje, nurodydami savo adresą ir bent sakinį, kodėl ir jums tokia knygelė būtų naudinga.
P.S. Policijos pareigūnai knygelių dar neturi, o jiems skirtas kiekis irgi yra labai labai ribotas. Artimiausiu metu elektroninę knygelės versiją įdėsime ir į mūsų tinklapį www.saugikaimynyste.net

saugios kaimynystes vadovas2 saugios kaimynystes vadovas 1

Konferencija Klaipėdoje „Bendradarbiavimas saugios aplinkos problemų sprendimui Klaipėdos mieste“

Sausio 19 d. Klaipėdoje vyko konferencija „Bendradarbiavimas saugios aplinkos problemų sprendimui Klaipėdos mieste“. Norime kuo nuoširdžiausiai pasidžiaugti aktyviu ir vaisingu Klaipėdos savivaldybės ir Klaipėdos AVPK bendradarbiavimu, kuris įgyja apčiuopiamą formą: Klaipėdos savivaldybės sprendimu trejus ateinančius metus savivaldybės lėšomis bus vykdomas projektas „Saugus kaimynas – saugus aš“. Projektui sudarytos ir itin palankios išankstinės sąlygos – konferencijos metu Saulius Liekis dalinosi bendruomenių galimybėmis (o susivieniję klaipėdėčiai gali išties daug), o „Mano būstas“ atstovai pasakojo apie verslo galimybes prisidėti kuriant saugią aplinką. Tikime, jog projektui įsibėgėjus pasidalinsime ir gerąja praktika, o Klaipėdos savivaldybės indėlis bei pastangos kuriant saugią aplinką taps puikiu pavyzdžiu ir kitoms savivaldybėms. Juk saugumas – tai kiekvieno iš mūsų aukštesnės gyvenimo kokybės garantas.
Daugiau apie konferencijos pranešėjų mintis – „Klaipėdos dienos“ publikacijoje:
http://klaipeda.diena.lt/…/sieks-uztikrinti-sauguma-mieste-…12570911_1162821163747733_1291449978_n 12576220_1162820947081088_1605236235_n SAMSUNG CAMERA PICTURES

 

 

Konkursas bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms

Kaip ir kasmet, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sveikina su naujaisiais ir kviečia teikti paraiškas. Du galimi variantai – bendruomeninių organizacijų (finansavimas iki 12.000 EUR) ir nevyriausybinių organizacijų (iki 6000 EUR). Laiko dar yra – paraiškų pridavimas iki sausio 29 d.
Daugiau informacijos čia:
http://www.socmin.lt/lt/konkursai/projektu-konkursai.html

Adresas: A. Vivulskio g. 11, 03610 Vilnius. Įmonės kodas 188603515. Duomenys kaupiami Juridinių asmenų registre. Tel. (8 5) 266 4201, faksas (8 5) 266 4209, el. paštas post@socmin.lt.
socmin.lt|Sukūrė Fresh Media

Lūžis nusikaltimų prevencijos srityje

Nors CPTED (Nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavimą) ilgą laiką buvo naudojamas projektuojant saugesnius miestus bei gyvenamuosius rajonus, nemaža šios teorijos elementų itin naudingi ir senesniuose rajonuose ar privačių namų kvartaluose gyvenantiems gyventojams. Tinkamai apibrėžtos zonos, sutvarkytas apšvietimas, išgenėti augalai ir įrengtos tinkamos langų bei durų apsaugos priemonės kartu su kaimyniškais gyventojų santykiais užtikrina saugią aplinką, kurioje sumažėja vagysčių, turto niokojimo atvejų, teritorijoje vis rečiau pasirodo nepageidaujami asmenys (viešose vietose vartojantys alkoholį ar netinkamai besielgiantys paaugliai), o pavojingose eismo vietose – sumažėja autoįvykių. Sudarę tinkamas sąlygas bei įrengę įspėjamuosius ženklus galite išspręsti ir dažną miestų problemą – netinkamą automobilių statymą kiemuose.
Apie pirmuosius Panevėžyje organizuotus saugios aplinkos kūrimo mokymus bendruomenėms – reportaže, o daugiau informacijos visuomet gausite el.paštu skg.asociacija@gmail.com, arba telefonu 8 686 26057.
https://www.youtube.com/watch?v=vTqdhgIuToE&feature=youtu.be

Kitas Paryžius arba ką žinai apie tylų kaimyną?

Kalbėti apie Saugią kaimynystę Paryžiaus įvykių kontekste sudėtinga… Galbūt dėl to, kad tai tampa mažiau reikšminga, nei tragedija, sukrėtusi visą pasaulį. Tačiau keletą pastabų apie terorizmą galima įbrėžti ir Saugios kaimynystės paraštėse. Po pirmojo didžiulio masto teroristinio akto JAV rugsėjo 11-ąją šios valstybės Saugios kaimynystės programa buvo papildyta dar keliais štrichais – Saugios kaimynystės dalyviai buvo pradėti mokyti, kaip atpažinti radikalių pažiūrų asmenis, kaip elgtis, jei toks galimai teroristinę veiklą plėtojantis asmuo gyvena tavo kaimynystėje, ir kaip elgtis tuo atveju, jei visai netikėtai tu pats tapai radikalų taikiniu. Deja, konkrečių patarimų, kaip reikėtų elgtis atsidūrus vienoje koncertų salėje su Kalašnikovais ginkluotais teroristais, neturime. Nors kaip tauta, esame smalsūs, daug keliaujame, ir tik atsitiktinumo ir mūsų tautos mažumo dėka Paryžiuje neturėjome savo tautiečių aukų sąraše.
Saugumo specialistai pataria, kad kiekvienas iš mūsų turėtume ugdyti savo gebėjimus atpažinti radikalus. Nemaža dalis jų yra vadinami „Vienišais vilkais“ („Lone Wolf“). Grėsmę šiuo metu kelia ne tik organizuotai veikiančios ekstremistinės grupuotės, bet ir pavieniai radikalai, vadinamieji vieniši vilkai, kurių radikalūs įsitikinimai galėjo susiformuoti ekstremistų propagandos pagrindu ir kurie mokomajai medžiagai ir bombų gamybos instrukcijoms gauti naudojasi internetu.Pabrėžiama, kad „Vienišų vilkų“ motyvai nėra tokie aiškūs ir kartais sunku nustatyti tikrąją jų veiklos motyvaciją. Jų radikalaus elgesio priežastimi tampa asmeninių ir ideologinių priežasčių mišinys, galbūt šeimyninių, socialinių problemų istorija, o galbūt psichikos sutrikimai.Šie pokyčiai reiškia, kad tarptautinė bendruomenė taip pat turi prisitaikyti kovodama su tokiomis grėsmėmis.
Saugios kaimynystės rėmuose mąstymas apie teroristus turėtų virsti klausimu – galbūt man reikėtų daugiau sužinoti apie tą tylų kaimyną, kurio elgesys man kelia nerimo. Nes ir Paryžiaus teroristai – kiekvienas iš jų – buvo kažkieno kaimynai. Ir gyvenantys kaimynystėje laiku nesuabejojo jų veikla.

Policijos rėmėjai – „Saugios kaimynystės“ partneriai

sutartis su SSB Sutartis su SSB1 Sutartis su SSB2

Praėjusią savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su šiauliečių asociacija „Savanoriški saugos būriai“. O kad pasirašyta sutartis nebūtų tik formali, kviečiami panevėžiečių asociacijos „Tautos skydas“ patruliavome Panevėžyje. Kol Vilniuje kažkas prarado, o vėliau – atgavo ginklus, mes rūpinomės vietos gyventojų saugumu. Turime pripažinti, jog Panevėžyje yra vietų, kuriose be kolegų su Policijos rėmėjų liemenėmis būtų nejauku. Ir nors patruliuojant galiojo principas „bausti negalima, pasigailėti“, petardas sprogdinantys vaikai patys susiprato, jog elgiasi netinkamai.

Ieškokite policijos rėmėjų ir Jūsų mieste, junkitės prie jų – tai išties labai smagu, o kartu – ir visiems naudinga.

Radviliškyje „Saugi kaimynystė“ sumažino nusikalstamumą 21 proc.!!!

Radviliškio bendruomenės pareigūnai neskaičiuoja, kiek kartų susitiko su gyventojais. Ir vargu ar rasite daug žinučių apie jų nuveiktus darbus. Tačiau rudenį jie skaičiuoja rezultatus – rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir kas penktoje jų šiais metais registruotų nusikaltimų ir teisės pažeidimų skaičius mažėjo. Bendroji nusikalstamumo statistika džiugina – 21% rajone sumažėjo nusikalstamų veikų, išaiškinta ir 17% daugiau administracinių teisės pažeidimų.
Apie tai, kaip jiems pavyko to pasiekti – šiame vaizdo klipe. Nors jame ir kalbama tik apie vieną Saugios kaimynystės grupę, tie patys darbo principai taikomi ir kitoms. Džiugu, kai Saugia kaimynyste džiaugiasi ir patys gyventojai!
Dėkojame Linai Laužadienei ir Aivarui Kardašiui už pagalbą bendruomenėms kuriant saugią aplinką ir detalią analizę!

Vaizdo klipą galite pasižiūrėti čia:

 

Lapkričio 11 – Atšvaito diena

Šiandien jau antrąjį kartą Lietuvoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva minima Atšvaito diena. Nors kasmet atšvaitų išdalinama daugiau, nei Lietuvoje yra gyventojų, atšvaito dėvėjimo mada dar sunkiai skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Deja, tačiau įvertinus vieną svarbiausių aplinkos problemų Lietuvoje – minimalų apšvietimą (daug kur jis nepakankamas, o kaimo teritorijose jo iš viso nėra), atšvaitas tamsiuoju metų laiku tampa būtinybe. Nebūkite tamsuoliai – ateikite ir pasiimkite atšvaitą sau ir savo artimiesiems! P.S. O Šiaulių savanoriški saugos būriai dalina ir pašventintus atšvaitus, su kuriais galite jaustis dar saugesni. Sakoma, kad tą, kuris saugojasi pats, ir Dievas saugo.
Atšvaitai dalinami čia (kai kur – tik ryte, tad dabar pats metas užsukti):

http://www.lakd.lt/files/atsvaitai2015.pdf