Būti policijos rėmėju – verta!!! II-asis policijos rėmėjų sąskrydis Marcinkonyse.

Policijos rėmėjų sąskrydyje teko varžytis ir ieškant baravykų

Alytaus apskr. VPK informacija  •    •  16:04, 2019-07-15
Organizatoriai nepagailėjo jėgų ir paruošė daug smagių užduočių.

Alytaus apskr. VPK nuotr.

Marcinkonių miškai praėjusį savaitgalį buvo pilni ne tik grybautojų, bet ir svečių iš įvairių Lietuvos kampelių. Į antrąjį Lietuvos policijos rėmėjų sąskrydį Varėnos rajone, Marcinkonyse, prie Kastinio ežero, pakvietė pirmojo sąskrydžio nugalėtojai, Alytaus apskrities policijos rėmėjai ir bendruomenės pareigūnai.

Sąskrydžio pradžią iškilmingai paskelbė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas Jonas Baliukonis, Druskininkų policijos komisariato viršininkas Gintaras Krasnickas ir Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas. Visi kaip vienas linkėjo geros nuotaikos, linksmų varžybų ir iš Dzūkijos išsivežti kuo geresnius prisiminimus.

Organizatoriai nepagailėjo jėgų ir paruošė daug smagių užduočių, kuriose dėl puikių prizų ir svarbiausia – Lietuvos policijos rėmėjų sąskrydžio 2019 metų nugalėtojų vardo varžėsi iš visos Lietuvos atvykę savanorių komandos. Pirmoji užduotis buvo skirta komandų kapitonams, šie privalėjo parodyti savo jėgą mesdami į tolį guminį batą. Čia nenugalimas buvo jungtinės Kauno-Utenos komandos kapitonas.

Dideliu iššūkiu komandoms po nemažo vasaros lietaus tapo turistinės estafetės rungtis, šeši komandos nariai privalėjo parodyti savo sumanumą ir vikrumą įveikiant ją. Pasiskirsčius poromis jie privalėjo įveikti Krašto apsaugos savanorių pajėgų parengtą kliūčių ruožą, plaukti pasieniečių valtimi, parodyti savo taiklumą šaudant, pastatyti palapinę ir užkurti simbolinį laužą. Šią rungtį nugalėjo Šiaulių komanda.

Liaudies išmintis byloja, kad roges reikia ruošti vasarą, tad organizatoriai dalyvius „pastatė ant slidžių“, slidinėjimo rungtyje nepavejama buvo jungtinė Telšių-Klaipėdos komanda. „Išgelbėk žmogų“ taip vadinosi dar viena užduotis paruošta sąskrydžio dalyviams. Komandos privalėjo parodyti ne tik teorines žinias apie pirmąją pagalbą, bet ir suteikti pagalbą užspringusiam žmogui. Šioje užduotyje net dvi: Vilniaus ir jungtinė Kauno-Utenos komandos surinko vienodą taškų sumą bei tapo rungties nugalėtojais.

Na ir finalinė, azartiškiausia ir labiausiai dzūkiška rungtis – grybavimas. Dalyviai privalėjo surinkti kuo daugiau, specialiai sąskrydžiui pagamintų grybų baravykų. Net Marcinkonių giria linko nuo gausaus grybautojų būrio, daugiausiai simbolinių baravykų surinko jungtinė Telšių-Klaipėdos komanda.

Be komandinių varžybų visą dieną dalyviai galėjo išbandyti taiklumą Krašto apsaugos savanorių pajėgų parengtame šaudymo tire, taip pat klubo „Žaliasis lankas“ lankininkai suteikė progą šauti iš lanko, vaikus linksmino nuotaikingas ir labai „kietas“ (pasak mažųjų šventės dalyvių) klounas, ramybės oaze tapo edukacinė programa „Tapyba ant vandens“, krepšinio aikštelėje ne vienas pabandė „dėti iš viršaus“. Na, o kaip gi būnant Marcinkonyse, neaplankyti etnografinės sodybos, trumpos ekskursijos dalyviai buvo sužavėti šeimininku muziejininku Jonu Bajoriūnu, kuris visus pralinksmino porindamas cikru dzūkišku šnektu!

Pog trumpo lietuko, saulukė visų dzienelį dziugino svecius! Graitai ir smagiai pravei dzienukė. Saulei besileidžiant sąskrydžio dalyviai rinkosi į apdovanojimų ceremoniją, buvo apdovanotos visos dalyvavusios komandos ir be abejo paskelbtos trys prizininkės: bronzine komanda tapo jungtinė Telšių-Klaipėdos komanda, sidabrą iškovojo vilniečiai, o auksą ir teisę organizuoti trečiąjį Lietuvos policijos rėmėjų sąskrydį iškovojo jungtinė Kauno-Utenos komanda.

Vakaro staigmena dalyviams – Anatolij Oleinik ir merginų Džiugintos ir Gretos koncertas, po kurio sekė naktinė diskoteka, šokiai, pašnekesiai ir draugystės laužas Kastinio ežero pakrantėje.

 

saskrydis1 saskrydis2saskrydis3 saskrydis4 saskrydis5 saskrydis6 saskrydis7 saskrydis8 saskrydis9

LIETUVOJE STARTUOJA EUROPOS INICIATYVA „FOCUS DAY“

Lietuvos policija informuoja, kad  šiemet pirmą kartą istorijoje Lietuva prisideda prie Europos Sąjungos nusikaltimų prevencijos tinklo EUCPN organizuojamos tarptautinės iniciatyvos „Focus day“, skirtos atkreipti dėmesį į tai, kaip rūpinamės savo namų saugumu.

Įsivaizduokite situaciją – Jūs mėgaujatės ilgai lauktomis vasaros atostogomis, tuo tarpu jūsų namuose šeimininkauja vagys. Mūsų patarimas jums – planuodami atostogas, nepamirškite pasirūpinti ir savo namų saugumu. Išvenkite nemalonių sutiktuvių ir staigmenas palikite atostogoms.

Raginame visus kaimynus prisidėti prie šios iniciatyvos.campaign_image_summer

LYDERYSTĖ SAUGIOS KAIMYNYSTĖS INICIATYVOJE

Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentės Lauros Mažintės kalba Gruodžio 5 d. Kaune organizuotos pirmosios Lietuvos istorijoje saugios kaimynystės gerosios praktikos konferencijos metu:

001 Laura

Kasmet Pasaulio ekonomikos forumo metu skelbiama 10 didžiausių nūdienos problemų ir iššūkių. 2017-aisiais 14 proc. apklaustų tūkstantmečio kartos atstovų išreiškė susirūpinimą saugumu ir saugia aplinka. Ne išimtis čia ir Lietuva – Lietuvos policijos Facebook paskyroje paskelbtoje apklausoje, ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs, 53 proc. iš dalyvavusių daugiau nei 30 tūkstančių teigė, kad saugūs nesijaučia.

Jei nesijauti saugus savo šalyje, pamažu patenki į užburtą ratą: pradedi bijoti bendrauti, izoliuoji save nuo nesaugios aplinkos ir joje gyvenančių kitų žmonių, netiki savo ir savo šalies ateitimi, galų gale – bijai išeiti į gatvę ar parką. Kartais toks nesaugumo jausmas priverčia stipresniuosius išvykti iš šalies, o silpnesnius net ir pastūmėja savižudybės link. Vienaip ar kitaip saugumo jausmas yra vienas iš svarbiausių žmonių poreikių, gerovės valstybės pagrindas ir bene vienintelis gerovės vertinimas.

Gyvename demokratinėje visuomenėje, kur užtikrinama Konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno laisvė, turto neliečiamybė ir teisė dalyvauti šalies valdyme. Turime tokias pat teises, kokias turi ir tie, kurie pažeidžia visuotines normas ir įstatymus. O mus, dorus piliečius, ginti turinti valstybė investuoja į nusikaltėlius. Kartais net ir daugiau, nei į tuos, kurie nieko bloga niekada nėra padarę. Turbūt vieno nusikaltėlio išlaikymas valstybei kainuoja daugiau, nei vieno senjoro pensija.

Nusikaltėliais ne gimstama. Jais tampama. Ir pagrindinė prevencinė priemonė, padedanti išvengti nusikaltimų yra bausmės neišvengiamumas. Ir visai nesvarbu, ar paskirta bausmė tebus menka bauda, areštas, laisvės apribojimas ar atėmimas, svarbu yra tai, kad prieš darydamas nusikaltimą, žmogus suvoktų, kad už savo elgesį privalės atsakyti. Mes nesame baudėjai, mes nesame teisėjai. Mūsų kultūroje nėra linčo teismų. Tačiau būtent mes galime pranešti, paliudyti, informuoti tuos, kurie yra įgalioti bausti. Turtiniai nusikaltimai labai dažnai tėra tik pirmasis žingsnis sunkesnių nusikaltimų link. Stengdamiesi apsaugoti save ir savo turtą, mes kuriame saugumą Lietuvoje.

Savo laimei ar nelaimei, gyvename pokyčių laikais. Laikais, kai rūpindamiesi savo asmens duomenų saugumu, vis dažniau pamirštame žmogiškąjį ryšį. Laikais, kai reikalaudami efektyvesnio valstybės tarnybų darbo pamirštame, jog tai mes esame šeimininkai savo kieme. Laikais, kurie mums duoda naujas technologijas, bet iki šiol nėra sukurtos technologijos, kuri atstotų nuoširdų bendravimą. Saugios kaimynystės lenta ir net vaizdo kameros yra beverčiai dalykai, jei šalia jų nėra bendruomenės, kuri nustatytų savo taisykles. Stipri bendruomenė kartais net ir be šių atributų gali daugiau, nei šiuolaikinės technologijos mums gali pasiūlyti. Pastebėję vargstantį, pamatę skriaudžiamą vaiką, sudrausminę savirealizacijos ieškantį paauglį, mes padarome daugiau, nei numatyta įstatymuose. Mes tampame priežastimi nedaryti nusikaltimų.

Prieš penkerius metus, kai kūrėme asociaciją, pirmiausia aš tikėjau žmonių jėga. Ne policija, ir ne savivaldos institucijomis, ne ataskaitomis ir ne augančiais saugios kaimynystės grupių skaičiais. Tikėjau tuo vidiniu poreikiu, kad kiekvienas iš mūsų norime gyventi ir auginti savo vaikus saugioje aplinkoje. Ir kad pilietiškas mūsų elgesys gali tapti tuo pokyčiu, kuris kad ir negreitai, kad ir per keletą dešimtmečių pavers šalį, kurioje mes gyvename, gerovės valstybe.

Važinėdama po Lietuvą matau daug gražių pavyzdžių. Sutinku daug bendruomenių, kurios smagias ekskursijas iškeičia į saugios aplinkos kūrimą, kurioms svarbus bendras interesas, o ne asmeninė nauda. Vargu ar policijos, ar savivaldybės jums padovanotos kameros atneš tiek naudos, kiek gali atnešti paprastas pokalbis su kaimynais. Ir giliai tikiu, kad Lietuvoje saugių kaimynysčių yra gerokai daugiau, nei byloja policijos vedama statistika.

Kol kas saugios kaimynystės lyderis Lietuvoje – policija. Pareigūnai, kurie gina, saugo ir padeda. Padeda net tiems, kuriems tokia pagalba ne visada reikalinga. Padeda net tais atvejais, kai pagalba atrodo beviltiška. Nes jie taipogi turi savo tikslų, susijusių su saugia kaimynyste. Aktyvūs gyventojai, įrenginėjantys technines saugumo priemones ir saugantys savo turtą – reali pagalba pareigūnams. Tačiau tikiu, jog pagaliau ateina laikas, kai šią lyderystę iš policijos turėtų perimti pačios bendruomenės, kurios neretai daug geriau supranta, ko joms pačioms reikia, ir kurios savo jėgomis ir su minimalia finansine parama, gali padaryti stebuklų. Ir ne tik per Kalėdas.

Aktyvios bendruomenės, ir nebūtinai susibūrusios į formalias saugios kaimynystės veiklas – didelė pagalba ir savivaldai, kuri išmokusi girdėti, pirmoji gali ištiesti pagalbos ranką. Tuomet ir policijos reikės dar mažiau. Galbūt net ir nusikaltimų skaičius pagaliau bus suvaldytas.

Pirmą kartą saugios kaimynystės istorijoje daugybė savo saugumu besirūpinančių žmonių policijos pakviesti į bendrą renginį. Tai pirmoji, bet tikiu, jog ne paskutinė, konferencija, kurioje turime progą visų pirma pasidžiaugti, kad saugi kaimynystė Lietuvoje – tai ne formalus nioliktos vyriausybės programos lozungas. Tai daugelio kasdienybė. Tai daugelio pasiekimas. Tai kai kurių pergalė prieš tuos, kuriuos reikia – būtina – įveikti. Saugi kaimynystė pagaliau išaugo savo kūdikystės marškinėlius. Pagaliau ji jūsų visų dėka tapo matoma, gyva ir veiksminga. Sveikinu jus visus su šita pergale ir noriu palinkėti įdomaus ir smagaus laiko drauge.

47680491_1866476620073337_7718632740077174784_o

 

Istorinė saugios kaimynystės grupių konferencija

Vakar simboliškai paminėjome Savanorystės dieną – Kaune vyko pirmoji Lietuvos saugios kaimynystės grupių konferencija. Policijos departamento organizuotame renginyje dalyvavo daugiau nei keturiasdešimties saugios kaimynystės grupių atstovai, kurie dalijosi sukaupta patirtimi, sėkmės istorijomis, kasdienių veiklų receptais ir – kaip ir dera saugios kaimynystės atstovams – kvietė visus į svečius. Ypatingas AČIŪ turėtų būti tartas visus itin sudominusiam Kardokų ekogyvenvietės atstovui, VšĮ „Laimės namai“ įkūrėjui R.Augučiui, kurio pasakojimas, tikiu, paskatins ir kitas bendruomenes atsigręžti į gamtą, kurti ir mėgautis gyvenimu. Į konferenciją dalyviai buvo kviečiami ne šiaip sau: pirmą kartą Lietuvoje buvo išrinkta ir veikliausia saugios kaimynystės grupė, kuria tapo Šiaulių Krymo g. 4 veikianti grupė.
Miesto teritorijų veikliausiomis saugios kaimynystės grupėmis buvo pripažintos Kauno Tito Masiulio g. 14 saugios kaimynystės grupė bei Palangos Vytauto g. 8 saugios kaimynystės grupė „Birutės parkas“.
Kaimiškųjų teritorijų, kurioms priskirtos ir sodų bendrijos, kategorijoje prizais buvo apdovanotos Tauragės rajono Mažonų kaimo saugios kaimynystės grupė „Mažonų rytas“, sodų bendrijoje veiklą vykdanti Vilniaus Salininkų Sakalaičių sodų 8-osios g. saugios kaimynystės grupė, Raseinių Mirklių kaimo saugios kaimynystės grupė.
Specialiomis nominacijomis išskirtos ir šios grupės:
„Už plačiausią saugios aplinkos kūrimo veiklų diapazoną“ – Zarasų rajono Degučių seniūnijos Vajasiškio kaimo saugios kaimynystės grupė „Senolių kaimas“;
„Už jaunimo įtraukimą į saugios aplinkos kūrimo veiklas“ – Akmenės rajono Kruopių miestelio Vytauto Didžiojo g. 4 saugios kaimynystės grupė;
„Už veiksmingiausią kaimynišką patrulį“ – Pasvalio rajono Saločių miestelio saugios kaimynystės grupė „Naujamiestis“.
„Už pilietiškiausią kaimynišką poelgį“ skiriama Lazdijų rajono Strumbagalvės ir Kybartų kaimų saugios kaimynystės grupei „Jotvingiai“.
Netrukus pasidalinsime ir išsamesnėmis grupių sėkmės istorijomis, o dabar norime pasidžiaugti, jog renginys pavyko ir tikimės, jog jis taps pirmuoju, tačiau tikrai ne paskutiniu saugios kaimynystės renginiu Lietuvoje!

47680491_1866476620073337_7718632740077174784_o

001 Zukauskas

IMG_8345

leipute

 

 

 

47393014_1866476786739987_512184445004939264_o 47425120_1866476770073322_3083723047501299712_o 47435358_1866477200073279_5387025192717385728_o 47465544_1866476633406669_7168007397175197696_o 47478068_1866476943406638_4424960476987785216_o 47571513_1866476920073307_7259359689408774144_o 47574454_1866477060073293_5762586826820812800_o 47576206_1866476613406671_3148766655002181632_o 47578713_1866477096739956_2991215323165753344_o 47579847_1866476793406653_2802615247544778752_o  47682218_1866477150073284_7226497464402968576_o 47685104_1866476950073304_7791507258369638400_o Salininkai

Istorinis policijos rėmėjų sąskrydis 2018

Pirmąkart Lietuvos istorijoje, nuo pirmojo policijos rėmėjų įstatymo priėmimo praėjus lygiai 20 metų (1998 m. birželio 18 d.), šalies mastu organizuotas visų Lietuvos policijos rėmėjų sąskrydis. Kaip ir dera istoriniam įvykiui, sąskrydžio vieta pasirinktas pirmojo valstybės Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaras.

Policijos organizuotame renginyje varžėsi 9 apskričių (išskyrus Tauragės) policijos rėmėjų komandos, kurios dalyvavo ugniagesių, medikų ir policininkų parengtose rungtyse.

Varžybų nugalėtojais tapo Alytaus apskrities policijos rėmėjų komanda „Jotvingiai“, nežymia taškų persvara aplenkusi antrojoje vietoje likusią šiauliečių komandą „Saulės lokys“ ir trečiąją vietą iškovojusius Utenos „Žaibo smūgio“ atstovus.

Sveikiname šią Policijos departamento idėją tokiais renginiais kelti policijos rėmėjų motyvaciją ir tikimės, jog šis sąskrydis taps tradiciniu, o gyventojams linkime tapti policijos savanoriais ir aktyvia veikla prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo savo gyvenamosiose teritorijose.

Primename, kad Policijos rėmėjų įstatymas suteikia aktyviems gyventojams galimybę patiems imtis patruliavimo veiklos. Juk niekas geriau už pačius gyventojus nežino kokios problemos vyrauja jų gyvenamojoje teritorijoje. Šis įstatymas ne tik įteisina galimybę policijos rėmėjams reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, bet leidžia patruliuoti savarankiškai, be policijos pareigūno buvimo šalia, ir kartu suteikia socialines garantijas, jeigu patruliavimo metu patiriami sužalojimai. Žinoma yra viena svarbi sąlyga- savarankiškas patruliavimas vykdomas nuotoliniu būdu vadovaujant teritorinės policijos įstaigos pareigūnui. Tai reiškia, kad iš anksto suderinamas patruliavimo maršrutas, aptariami taktiniai veiksmai, numatoma skubi policijos pagalba extra atveju.

Pagrindinė pagalba yra padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais, taip pat įvykus nusikaltimui organizuoti įvykio vietos apsaugą, nustatyti liudytojus, suteikti med. pagalbą aukoms ir t.t. Pastaruoju metu policijos rėmėjai dažniau pasitelkiami ir bendrosios prevencijos veikloms – teminiams prevenciniams renginiams mokyklose ir bendruomenėse.

Pasaulyje yra keli policijos rėmėjų veiklos organizavimo modeliai, pvz. Izraelyje policijos rėmėjų ir policijos pareigūnų įgaliojimai beveik identiški – jie gali stabdyti automobilius, skirti baudas, nešioti visą tarnybinę amuniciją, įskaitant šaunamuosius ginklus, vairuoti tarnybines transporto priemones ir pan. Estijoje skiriami trys lygiai – 1. Galintys dirbti tik su policijos pareigūnais, 2. Galintys savarankiškai patruliuoti, 3. Galintys atlikti tik prevencinio -edukacinio pobūdžio funkcijas mokyklose ir bendruomenėse. Estijoje iš viso yra 1000 policijos rėmėjų, iš jų – tik 240 galintys patruliuoti savarankiškai. Vidutinis vieno rėmėjo per metus dirbtų valandų skaičius – 87 val. Bet….Estijoje 1000 policijos rėmėjo veiklos organizavimui skiriama net 240 tūkst. eurų per metus. Lietuvoje……..kitaip. :)

Policijos rėmėjai yra labai reikalingi tiek visuomenei, tiek policijai, nors policijos pareigūnų atstoti negali. Tačiau, policijos rėmėjai, gyvenantys savo bendruomenėse, gali vykdyti savarankiškus patruliavimus būtent tose gyvenamosiose vietovėse, kurias gerai pažįsta. Ne paslaptis, kad pagrindinę dalį visų policijos registruojamų įvykių sudaro ne pranešimai apie nusikaltimus, o skambučiai ir kreipimaisi apie administracinius nusižengimus. Todėl savarankiškai patruliuodami ir vykdydami šių, nedidelių teisės pažeidimų prevenciją, policijos rėmėjai „išlaisvina“ dalį šiai veiklos sričiai skiriamų policijos pajėgų, kurios gali būti panaudojamos reagavimui į nusikaltimus. Tas pats pasakytina apie policijos rėmėjų bendrosios prevencijos funkcijas – edukacinius renginius švietimo ir ugdymo įstaigose bei savisaugos iniciatyvų – saugios kaimynystės veiklų organizavimą bendruomenėse. Policijos rėmėjas savo gyvenamojoje vietoje gali būti vienu iš vietos bendruomenės lyderių, ir turėdamas žinių apie policijos veiklą, o ir apskritai – daugiau teisinių žinių, nei vidutinis šalies gyventojas, gali prisidėti prie visuomenės teisinio švietimo ir pan.

Parengta pagal Policijos departamento informaciją.IMG_3392 IMG_3397 IMG_3430 IMG_3438 IMG_3474 IMG_3484 IMG_3512 IMG_3528 IMG_3535 IMG_3587 IMG_3641 IMG_3651 IMG_3769

Projektas „Kaimynas“ Kazlų Rūdoje.

Vasario 22d. Kazlų Rūdoje surengtas  informacinis renginys „Kaimynas“.

Projekto ir renginio, tokiu pačiu pavadinimu,  paskirtis – informuoti visuomenę apie „Saugios kaimynystės“ ir Nusikaltimų prevencijos per aplinkos kūrimą ( angl. CPTED: Crime Prevention Through Environmental Design)  plėtojimo galimybes, skatinti konstruktyvų dialogą tarp trijų pagrindinių „banginių“ visuomenės  saugumo užtikrinimo srityje –  bendruomenių, policijos ir savivaldos institucijų.

Renginyje aktyviai  dalyvavo  suinteresuoti asmenys („Saugios kaimynystės“ grupių,  bendruomenių atstovai, seniūnai,  savivaldų atstovai, policijos pareigūnai) iš Kazlų Rūdos,  Marijampolės , Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos  ir Jurbarko rajono savivaldybių.

Renginio svečiai – Laura Mažintė, Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė, Gintaras Mažintas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos  Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, Irina Matijošaiteinė,  Kauno technologijų universiteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentė, CPTED  ekspertė ir  Agnė Greblikaitė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė pasidalino gerąja praktika, pateikdami  pavyzdžius iš Lietuvos ir užsienio šalių. Buvo pasidalinta informacija apie tai, kokią apčiuopiamą naudą teikia „Saugios kaimynystės“ grupių veikla, kokiu būdu mažiausiomis sąnaudomis kurti saugią aplinką, apsaugoti savo turtą ir  pan., kokią pagalbą „Saugios kaimynystės“ grupės gali gauti iš valstybės institucijų ir ką privalo daryti pačios.

Renginio dalyviai vieningai priėmė sprendimą, kad  gyventojų saugios aplinkos kūrimas   pirmiausia  priklauso  nuo   trijų „banginių“ – bendruomenės, policijos ir  savivaldos noro veikti bendrai ir gyventi saugiai.

Siekdami  skatinti Kazlų Rūdos savivaldybės  įstaigų, bendruomenių   aktyvumą prevencijos srityje, bendrai  užkertant kelią pažeidimams bei  nusikalstamoms  veikloms,   kviečiame suinteresuotas bendruomenes ir asmenis prisijungti prie prevencinių veiklų vykdymo ir įgyvendinimo  minėto projekto metu.

Dėl išsamesnės informacijos apie Saugios kaimynystės grupes, Nusikaltimų prevenciją per aplinkos kūrimą (CPTED),    prašome kreiptis į bendruomenių pareigūnę Akvilę Krunglevičienę, tel. 33102, 8 614 20654, el.p. akvile.krungleviciene@policija.lt

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato inf.

28642633_10215960157175996_803762283_o

Prevencinis renginys Kelmėje „Saugumo problemų sprendimas bendruomenėse“

renginys Kelmeje

 

 

 

Gruodžio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai surengė prevencinį renginį „Saugumo problemų sprendimas bendruomenėse“, skirtą  Kelmės rajono saugios kaimynystės grupių ir bendruomenių atstovams, policijos rėmėjams, seniūnams ir seniūnaičiams.

Pasiektais bendruomenės veiklos rezultatais, kuriant saugią ir sveiką aplinką dalijosi Pagryžuvio kaimo bendruomenės bei Saugios kaimynystės grupės pirmininkė Aldona Ancikevičienė, Kelmės miesto, Trešnių g. SKG atstovė Genovaitė Urbonavičienė. Saugios kaimynystės grupių asociacijos prezidentė Laura Mažintė skaitė pranešimą „Saugi kaimynystė Lietuvoje – nuo teorijos prie praktinių sprendimų”. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro teisinės pagalbos koordinatorė Marytė Puidokienė informavo apie pagalbos prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukoms galimybes.

„Saugi kaimynystė – viena iš sėkmingiausių nusikalstamumo prevencijos priemonių Lietuvoje, visuomenės indėlis kuriant saugią aplinką – didžiulis“, – vienbalsiai teigė pareigūnai bei renginio dalyviai.

Renginio metu buvo pristatytas prevencinis-informacinis filmas apie policijos rėmėjų veiklą bei apdovanoti aktyviausi Saugios kaimynystės grupių atstovai, bendruomenės, policijos rėmėjai, aktyviausi rajono gyventojai.

Renginio metu savo dainomis smagios nuotaikos gūsį įnešė Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas (vadovas – policijos rėmėjas Saulius Venckus), smagios muzikos akordus svečiams siuntė Kelmės armonikieriai bei Kelmės miesto bendruomenės liaudiškos muzikos kolektyvas „Sūkurys“.

Daugiau informacijos:

http://www.kelme.lt/lit/Prevencinis-renginys-Saugumo-problemu-sprendimas-bendruomenese

Partnerystė su UAB „Rizikos valdymo sprendimai“: „skirti maksimalias pastangas galimų rizikų prevencijai

Mano namai – mano tvirtovė: taip norėtume jaustis savo namuose, tačiau dauguma bendrijų kenčia nuo vandalizmo ir patiria nuostolių dėl vagysčių iš butų ar bendrojo naudojimo patalpų, sugadintų telefonspynių, pašto dėžučių, liftų, ištepliotų namo sienų, suniokotų gyvatvorių, apgadintų automobilių ir pan. Daugelio šalių nusikalstamumo statistika rodo, kad vagystė įvykdoma kas dvi minutes, o bent kartą gyvenime buvo apvogti septyni iš dešimties gyventojų. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis: metai iš metų bendroje nusikalstamų veikų statistikoje vagystės sudaro didžiausiąją dalį – 38%. Nepaisant policijos pareigūnų veiksmų, tik 26% (šiek tiek daugiau, nei kas ketvirta) įvykdytų vagysčių buvo ištirta. Skaityti toliau

Lapkričio 11 – Atšvaito diena

Šiandien jau antrąjį kartą Lietuvoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva minima Atšvaito diena. Nors kasmet atšvaitų išdalinama daugiau, nei Lietuvoje yra gyventojų, atšvaito dėvėjimo mada dar sunkiai skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Deja, tačiau įvertinus vieną svarbiausių aplinkos problemų Lietuvoje – minimalų apšvietimą (daug kur jis nepakankamas, o kaimo teritorijose jo iš viso nėra), atšvaitas tamsiuoju metų laiku tampa būtinybe. Nebūkite tamsuoliai – ateikite ir pasiimkite atšvaitą sau ir savo artimiesiems! P.S. O Šiaulių savanoriški saugos būriai dalina ir pašventintus atšvaitus, su kuriais galite jaustis dar saugesni. Sakoma, kad tą, kuris saugojasi pats, ir Dievas saugo.
Atšvaitai dalinami čia (kai kur – tik ryte, tad dabar pats metas užsukti):

http://www.lakd.lt/files/atsvaitai2015.pdf

 

Saugios kaimynystės susitikimas Radviliškyje, lapkričio 13

Radviliskis 11-13

Šįkart apie saugios aplinkos kūrimą ir Saugios kaimynystės programą diskutuosime Radviliškyje. Ruošiamės ir mes, ir Radviliškio pareigūnai. Mes – dalinsimės antrojoje Europos saugios kaimynystės asociacijos konferencijoje gautomis idėjomis, o bendruomenės pareigūnai parengė išsamią ir labai naudingą kriminogeninę apžvalgą. Rajone veikia 35 Saugios kaimynystės grupės, ir jų nariai gaus išties naudingos informacijos. Esate radviliškietis? Ateikite ir Jūs!

Susitikimo vieta – Radviliškio rajono policijos komisariato salė, Gedimino g. 36, Radviliškis,

Laikas- lapkričio 13 d., penktadienis, 10.00 val.