SAVANORYSTĖS POLICIJOJE VERTĖ – PUSĖ MILIJONO EURŲ KASMET.

Pastaruoju metu, ypač po Gruzijos ir Ukrainos įvykių pastebima, kad kinta pačios visuomenės požiūris į savo saugumą. Jeigu anksčiau daugelis manėme, kad saugumu privalo rūpintis vien policija, tai šiuo metu nemaža dalis aktyvių gyventojų patys imasi iniciatyvos – nuo techninių saugos priemonių įrengimo iki saugios kaimynystės veiklų organizavimo ir net savanoriškų paieškos, gelbėjimo ar stebėjimo veiksmų inicijavimo, policijai viešai išplatinus pagalbos prašymus extra atvejais.

Pagrindinės savanorystės policijoje sritys apima tris segmentus: saugios kaimynystės iniciatyvas, policijos rėmėjus ir jaunuosius policijos rėmėjus. Pagrindinis skirtumas tarp šių trijų grupių yra tai, kad policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veikla yra reglamentuojama specialiu įstatymu ir Policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintais nuostatais, o štai saugios kaimynystės iniciatyva nėra reglamentuota jokiais įstatymais ir remiasi daugiausia pačių gyventojų ir policijos suinteresuotumu padėti vieni kitiems.

 Saugios kaimynystės iniciatyva

 Taigi, saugi kaimynystė yra vienintelė prevencinė iniciatyva Lietuvoje, kurios dalyvių skaičius jau beveik 20 metų nuosekliai auga. 2017 m. su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupės (2016 m. – 2185, 2015 m. – 2076, 2014 m. – 1876).  Kodėl ši iniciatyva yra tokia svarbi Lietuvai ir skatina gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes savo gyvenamosiose vietose?

 Bendra atsakomybė.

 Pirmiausia, grupių narius vienija bendros atsakomybės jausmas. Šūkis „Mano namai-mano tvirtovė“ jau nėra suprantamas, kaip vieno buto ar namo gyventojų apsauga ir gerovė. Saugūs kaimynai suvokia, kad tik bendrais veiksmais, intelektiniu ir materialiniu indėliu gali sukurti saugią aplinką tiek savo namuose, tiek teritorijoje, jungiančiose kelis ar keliolika namų.

 Asmeninis suinteresuotumas.

 Kiekvienas žmogus yra suinteresuotas gyventi saugiai ir kokybiškai. Todėl inicijuodamas ar prisidėdamas prie kolektyvinių iniciatyvų, jis laimi tiek saugumo, tiek materialine prasme. Vienai šeimai tikrai brangu įsirengti technines apsaugos priemones – kelio barjerus, greičio kalnelius, vaizdo kameras, kelio ženklinimo įrenginius, tačiau grupei gyventojų tai padaryti žymiai lengviau.Be materialinio suinteresuotumo, dar yra pagrįstas jausmas, kad kaimynas tau yra pasirengęs padėti beveik visais gyvenimo atvejais – nuo techninės pagalbos, sugedus automobiliui, iki mažamečių vaikų priežiūros ar net medicininės pagalbos. Viskas remiasi savanoriškumo principu. Ir tikrai beveik kiekvienoje gyventojų grupėje galime rasti gydytojų, teisininkų, tų pačių policininkų, mokytojų ir daugybės kitų profesijų žmonių, kurie tikrai savo gebėjimais gali padėti išspręsti daugybę vietos problemų nesikreipdami į valstybės institucijas.

 Ilgalaikė materiali nauda.

 Pastebėta, kad teritorijose, kuriose realiai veikia saugios kaimynystės grupės, auga net ir nekilnojamojo turto vertė. Kainos skirtumas sudaro apie 20 proc. saugios kaimynystės narių naudai. Neretai nekilnojamojo turto skelbimų puslapiuose jau yra teikiama tokia informacija – priklauso parduodamas butas saugios kaimynystės grupei ar ne. Nes tai įtakoja potencialaus pirkėjo apsisprendimą.

 Saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė.

 Svarbiausias dalykas yra tai, kad aktyviai veikiančių saugios kaimynystės grupių gyventojai jaučiasi žymiai saugiau, o tai teigiamai atsiliepia ir gyvenimo kokybei.

Policijos pagrindinė funkcija šioje iniciatyvoje yra teikti specialią metodinę pagalbą grupių nariams – nuo ko pradėti, kaip vykdyti veiklas, atlikti vietos aplinkos saugumo vertinimą, identifikuoti saugumo problemas, konsultuoti ir padėti pasirinkti būtent tai teritorijai ir joje esančių problemų sprendimui reikalingas priemones. Visa kita įgyvendina patys gyventojai.

Labai svarbu visais atvejais užtikrinti grįžtamąjį ryšį, kai pačiai policijai reikalinga gyventojų pagalba. Jeigu policijos pareigūnas kreipėsi į saugios kaimynystės narius su prašymu dėl bet kokios informacijos, visuomet būtina juos informuoti pavyko ar nepavyko realizuoti gautą informaciją. Priešingu atveju, tai gali būti paskutinis kartas, kai policijai teiksime tokią informaciją.

Bendradarbiavimo su visuomene vykdymui policijoje vos prieš trejus metus įsteigtas bendruomenės pareigūno institutas, kuris pakeitė tarybines apylinkės inspektoriaus ir nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigybes. Specialiuoju reikalavimu šiai pareigybei policijos pareigūnai juokais vadina neformalaus požiūrio turėjimą ir kūrybiškumą. Tai reiškia, kad bendruomenės pareigūnas turi padaryti daugiau, nei iš jo reikalauja formalūs teisės aktai. t.y. privalu mokėti rasti problemos sprendimą net, jei tai ir nėra priskirta tiesioginei policijos kompetencijai.

 Policijos rėmėjai

 Pagrindinė policijos rėmėjų funkcija yra padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais, taip pat įvykus nusikaltimui organizuoti įvykio vietos apsaugą, nustatyti liudytojus, suteikti med. pagalbą aukoms ir kt. Pastaruoju metu policijos rėmėjai dažniau pasitelkiami ir bendrosios prevencijos veikloms – teminiams prevenciniams renginiams mokyklose ir bendruomenėse. Paminėtinas Šiaulių policijos rėmėjų pavyzdys – pernai gruodžio mėnesį policijos rėmėjai lankėsi Šiaulių miesto mokyklose, kur vaikams skaitė paskaitas apie pirotechnikos gaminių naudojimą, teisinę atsakomybę ir pan.

Priėmus naująjį policijos rėmėjų įstatymą (2015 m.), buvo sugriežtinti reikalavimai policijos rėmėjų veiklai, todėl bendras jų skaičius sumažėjo beveik dvigubai . Tačiau keturis kartus išaugo jų veiklos efektyvumas. Savanoriškąją veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai (2016 m. – 1626, 2015 m. – 2947, 2014 m. – 2837). Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius 2016 – 2017 m. laikotarpiu ženkliai išaugo – 2016 m. – išdirbta 52 val. (2015 m. – 11 val., 2014 m. – 10 val., per 2017 m. pirmąjį pusmetį – 19 val.) (Policijos departamento duomenimis). Pažymėtina, kad prie šio rodiklio ženkliai prisideda ir Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, įstoję į policijos rėmėjų gretas.

Iš viso policijos rėmėjai kasmet išdirba nuo 30 iki 80 tūkst. valandų. Remiantis europiniais standartais apskaičiuota, kad šio darbo vertė sudaro beveik 0,5 mln. eurų. Tokia yra vien apčiuopiama savanoriškos veiklos nauda mūsų valstybei, neskaitant jų išaiškintų bei užkardytų teisės pažeidimų bei kitų veiksmų, kurie realiai padeda policijai užtikrinti gyventojų saugumą.

Policijos rėmėjų įstatymas suteikia aktyviems gyventojams galimybę patiems imtis patruliavimo veiklos. Juk niekas geriau už pačius gyventojus nežino kokios problemos vyrauja jų gyvenamojoje teritorijoje. Šis įstatymas ne tik įteisina galimybę policijos rėmėjams reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, bet leidžia patruliuoti savarankiškai, be policijos pareigūno buvimo šalia, ir kartu suteikia socialines garantijas, jeigu patruliavimo metu patiriami sužalojimai. Žinoma yra viena svarbi sąlyga- savarankiškas patruliavimas vykdomas nuotoliniu būdu vadovaujant teritorinės policijos įstaigos pareigūnui. Tai reiškia, kad iš anksto suderinamas patruliavimo maršrutas, aptariami taktiniai veiksmai, numatoma skubi policijos pagalba extra atveju.

 Jaunieji policijos rėmėjai

 Pagrindinis jaunųjų policijos rėmėjų veiklos organizavimo tikslas – jaunuomenės teisinis švietimas, patriotiškumo skatinimas, supažindinimas su policijos veikla, nepakantumo nusikaltimams skatinimas, tikslinis užimtumo skatinimas. Plačiąja prasme, taip ugdomi būsimi policijos pareigūnai ir kartu aktyvūs, pilietiški ir sąmoningi Lietuvos gyventojai. Turėdami galimybę teisines žinias gauti tiesiogiai iš policijos pareigūnų, matyti koks yra tikrasis policijos darbas, jauni žmonės ne tik patys nedaro nusikaltimų, bet ir atgrasina kitus bendramokslius.

Jaunieji policijos rėmėjai pasitelkiami teisiškai ugdant jaunesniųjų klasių moksleivius. Kaip taisyklė, vyresnių klasių moksleiviai mažiesiems yra autoritetas, todėl vaikai greičiau ir noriai įsisavina tiek saugaus eismo pamokėles, tiek kitus reikalingus dalykus. Kartu užkertamas kelias įvairioms patyčioms, vyresnieji moksleiviai tampa mažųjų draugais ir pagalbininkais.

Jauniesiems policijos rėmėjams organizuojamos teisinių žinių viktorinos, teminės vasaros stovyklos, kuriose jaunuoliai įgyja praktinių įgūdžių, mokosi savarankiškumo, darbo komandoje, išmoksta priimti sprendimus ir net dalyvauja vadinamuosiuose išgyvenimo žygiuose.

 Įžvalgos ateičiai

Viešojo saugumo institucijų glaudesnis bendradarbiavimas.

 Nors šiuo metu tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra pakankami aukšto lygio, tačiau akcentuotini keli aspektai, kurie ateityje turėtų būti įgyvendinti.

1. Viena esminių galimybių plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą yra jaunimo ugdymo sritis. Policijoje veikia jaunųjų policijos rėmėjų judėjimas, įtraukiantis ir jaunuosius šaulius, VSAT – jaunuosius pasieniečius, VPGD– jaunuosius ugniagesius, LŠS – jaunuosius šaulius. Šiuo metu neturime bendros viešojo saugumo institucijų strategijos jaunimo įtraukimo į jų veiklas, išskyrus bendras jaunųjų šaulių, pasieniečių ir policijos rėmėjų vasaros stovyklas. Jeigu, tarkime, šiuo metu vienoje mokykloje yra 4 skirtingi būreliai, kodėl negalėtume planingai kartu organizuoti moksleiviams bendrų veiklų? Juk tikslą kiekviena institucija turi tą patį.

2. Taip pat į šias jaunimo užimtumo veiklas reikėtų įtraukti vaikus iš socialinės rizikos šeimų, ir vaikus, pasižyminčius delinkventiniu ar deviantiniuelgesiu. Kartais geras, sektinas pavyzdys yra geresnis kelias, nei įstatymu reglamentuotų minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymas.

 Savanorių rengimas specializuotose mokymo įstaigose.

 Niekam ne paslaptis, kad dalis institucijų turi savo atskirus profesinio rengimo centrus – policija – Policijos mokyklą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – pasieniečių mokyklą ir pan. Jau dabar šios institucijos viena kitai sudaro sąlygas naudotis turimomis mokymo bazėmis, rengia bendrus kvalifikacijos tobulinimo planus. Tačiau galbūt tikslinga suvienyti visus šiai sričiai skiriamus išteklius ir įrengti vieną, gerą, europinius standartus atitinkantį mokymų centrą? Ir šiame centre rengti ne tik institucijų pareigūnus, bet ir savanorius taip, kad savanoris būtų pasirengęs veiklai ne blogiau nei profesionalus policininkas, karys ar pasienietis.

 Policijos veteranų galių išnaudojimas.

 Policininkai į atsargą išeina pakankamai jauni, todėl pravartu pasinaudoti jų profesine patirtimi, organizuojant savanorių veiklas. Policijos veteranai tikrai galėtų būti savanorių mentoriais, bendruomenės pareigūnų padėjėjais, ar net laikui bėgant – būti pačiais bendruomenės pareigūnais.

 Įgaliojimų apibrėžimas.

 Galbūt visuomenė kol kas tam nėra pribrendusi, tačiau ateityje reikėtų spręsti klausimą dėl platesnių įgaliojimų policijos rėmėjams suteikimą. Jeigu dabar savarankiškai patruliuojantys policijos rėmėjai viešojo administravimo įgaliojimų neįgyja, ateityje tokie įgaliojimai turėtų atsirasti. Kaip ir teisė naudotis policijos automobiliais, kaip yra pavyzdžiui Izraelyje. Žinoma, sudedant saugiklius, kad tokie įgaliojimai suteikiami tik specialų paruošimą mokymo centre praėjusiems savanoriams.

 Materialinis aprūpinimas.

 Kaip anksčiau minėta, policijos rėmėjų veikla kasmet vertinama apie 0,5 mln eurų. Todėl būtinas papildomas materialinis aprūpinimas – nuo aprūpinimo vienodo standarto uniforma iki lėšų savanorių motyvacijai skatinti.

 Savanorystė policijoje – vienas iš viešojo saugumo užtikrinimo garantų, tik ar tikrai tam visi esame pasirengę?

01 sulaikymas nakti 2-37453 stovykla2 saugios kaimynystes vadovas2 Sutartis su SSB2