CPTED REKOMENDACIJOS. 1 DALIS. TRIJŲ-D METODAS IR SAUGUMO DIDINIMO PROGRAMA.

 cpted
Pradedame CPTED rekomendacijų ciklą, parengtą pagal mokslų daktarės Irinos Matijošaitienės, Kauno technologijos universiteto docentės atliekamų tyrimų medžiagą.
Norint, kad CPTED būtų sėkmingas, jis turi būti suprantamas ir praktiškas įprastiems erdvės naudotojams.
Tai reiškia, kad žmonės gyvenantys kaimynystėje ir žmonės, dirbantys tokioje vietoje privalo mokėti panaudoti CPTED idėjas ir principus. Dažnai gyventojai patys yra didžiausi savo priešai. Norėdami atskirti žemių naudojimą, išlaikyti atvirą erdvę, pašalinti sveikatos ir aplinkos pavojus bei suteikti viešąsias paslaugas ir įstaigas, gyventojai sukuria aplinką, kuri kliudo saugumui ir apsaugai. CPTED apima fizinį erdvės dizainą, normalų ir siūlomą tos erdvės naudojimą bei nuspėjamą tinkamų vartotojų elgesį, taip pat kaip potencialių pažeidėjų elgesį. Trys pagrindinės CPTED strategijos (teritorijų tvirtinimo, natūralios prieigos kontrolės bei natūralaus stebėjimo) yra natūraliai įtrauktos į Trijų-D metodą.
Trijų-D metodas suteikia gyventojams paprastas gaires kaip nustatyti jų vietos tinkamumą pagal tai, kaip ji suplanuota ir naudojama. Trijų-D idėja paremta trimis žmogaus erdvės funkcijomis: 1) visa žmogaus erdvė turi tam tikrą paskirtį; 2) visa žmonių erdvė turi socialinius, kultūrinius, teisinius ar fizinius apibūdinimus, kurie nusako norimą ir priimtiną elgesį; 3) Visa žmonių erdvė suprojektuota taip, kad palaikytų ir kontroliuotų norimą elgesį. Trijų-D metodą sudaro trys komponentai: paskyrimas (angl. Designation), apibrėžimas (angl. Definition) ir dizainas (angl. Design).
Naudojantis Trijų-D principu kaip gidu, erdvę gyventojai gali įvertinti atsakydami sau į tam tikrus klausimus. Kalbant apie paskyrimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia yra šios erdvės numatyta paskirtis, kam ją buvo ketinama naudoti iš pat pradžių; kaip gerai ši erdvė palaiko jos dabartinį/numatytą panaudojimą; ar veiklos konfliktuoja erdvėje. Kitas Trijų-D komponentas –apibrėžimas. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip yra apibrėžiama erdvė, ar aišku kam ji priklauso ir kur yra jos ribos, ar tam yra naudojamas ženklinimas. Kalbant apie apibrėžimą svarbu žinoti ar yra kokių nors socialinių ar kultūrinių apibrėžimų, kurie paveiktų šios erdvės naudojimą; ar yra neatitikimų tarp numatytos erdvės paskirties ir jos apibrėžimo. Dizainas turi užtikrinti numatytos veiklos funkcionavimą ir elgesio kontrolės palaikymą. Kalbant apie dizainą, reikia sau atsakyti į šiuos klausimus: kaip fizinis dizainas palaiko numatytąją funkciją ir norimo bei priimtino elgesio apibrėžimą; ar fizinis dizainas konfliktuoja su produktyviuoju erdvės išnaudojimu arba tinkamu žmogaus veiklos funkcionavimu; ar kyla neaiškumų, kaip fizinis dizainas turėtų kontroliuoti elgesį erdvėje.
Saugumo didinimo programa
Saugumo didinimo programoje pateikiame rekomendacijas saugumui didinti bei mūsų sukurtus gyvenamosios aplinkos tvarkymo grafinius pavyzdžius: detalizuoti sklypų ir supančių teritorijų architektūriniai ir urbanistinio užstatymo planai (įskaitant objektų ir elementų aukščio bei išdėstymo siūlymus) bei teritorijos tvarkymo siūlymų 3D vaizdai. Saugumo didinimo programą išskiriame į dvi dalis: a) nusikalstamumo prevencija per dizainą ir b) nusikalstamumo prevencija per urbanistinį planavimą.
Nusikalstamumo prevencija per dizainą suskirstyta pagal CPTED strategijas:
Stebėjimas:
- nėra aklų taškų ar vietų, kuriose galima pasislėpti;
- įvažiavimas ar vietos, kuriose įprastai statomos mašinos, turi būti matomos nuo priekinių ir galinių durų ar langų;
- pagrindinės įėjimo durys į pastatą gerai matomos nuo gatvės;
- pastatai orientuoti fasadais su langais į atviras ir susibūrimo erdves;
- susibūrimo vietos atviros ir matomos;
- langai iš visų pastato pusių suteikia visos nuosavybės matomumą;
- vaikų žaidimo aikštelės gerai matomos pro langus;
- pagrindinio fasado langai neuždengti ir suteikia vaizdą į kvartalo prieigas;
- apželdinimas neuždengia langų, durų ir pėsčiųjų takų;
- balkonų turėklai, tvoros ar sienelės nėra padarytos iš nepermatomų medžiagų ar aukštesnės
nei 0,90 m;
- įrengtos vaizdo stebėjimo kameros;
- apželdinimas neuždengia apšvietimo šaltinių;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad žmonės būtų atpažinti iš 7,60 m atstumo;
- apšvietimas suprojektuotas taip, kad nėra tamsių vietų, kuriose yra galimybė pasislėpti.
Prieigos kontrolė (taikinio grūdinimas):
- kvartale yra vietų, į kurias negali patekti pašaliniai žmonės;
- kvartale aiškiai suprantama, į kurias vietas gali patekti tik vietiniai, o į kurias ir pašaliniai
žmonės;
- įvažiavime į automobilių parkavimo zoną yra įrengti vartai ar užkardas;
- į kvartalą yra keletas įėjimų/įvažiavimų;
- pėsčiųjų takai ir apželdinimas nukreipia lankytojus prie tinkamo įėjimo ir nukreipia nuo
privačių zonų;
- pėsčiųjų takai aiškūs ir tvarkingi;
- durų spynos įrengtos apie 1 m nuo gretimų langų;
- nėra lengvo patekimo ant stogo, natūralių kopėčių;
- policijos patrulių automobiliai lengvai gali pasiekti visas erdvės vietas;
- įėjimas į laiptinę kontroliuojamas užraktu/kodine spyna;
- prieigose įrengtos greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai, ženklinimas);
- pėsčiųjų takai gerai apšviesti tamsiuoju paros metu;
- įėjimai į pastatus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
Teritorijų tvirtinimas:
- prieigos taškai į automobilių parkavimo zoną yra gerai matomi ir aiškiai apibrėžti;
- automobilių parkavimo erdvės atskirtos nuo pėsčiųjų takų;
- automobilių parkavimo vietos yra aiškiai pažymėtos;
- nuosavybės ribos ir privačios erdvės yra apibrėžtos augalais, skirtingomis dangomis,
žemomis sienelėmis ar tvoromis;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai matomas nuo gatvės pusės;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris min 12,7 cm aukščio ir padaryti iš neatspindinčios
medžiagos;
- kvartalo aplinka skatina sąveiką tarp kaimynų mažu nuosavybės atskyrimu tvoromis,
krūmais ar kitais kraštovaizdžio elementais;
- teritorija paženklinta („privati valda“ ir pan.);
- teritorijoje yra ženklų, kurie parodytų kur gauti skubią pagalbą, jei prireiktų;
- įrenginiai, tokie kaip dviračių stovai, pastatyti prie pastato įėjimo;
- gatvės pavadinimas ir namo numeris gerai apšviestas tamsiuoju paros metu.
Įvaizdžio gerinimas / priežiūra:
- pastatai geros būklės;
- prižiūrėta veja, gėlynai;
- krūmai neaukštesni nei 0,90 m;
- medžiai nugenėti taip, kad nuo žemės iki apatinių šakų yra 2,1 m;
- ant sienų ir kitų architektūrinių elementų nėra grafičių;
- geros būklės lauko baldai, suoliukai, vaikų supynės ir kt.;
- sutvarkyta, neprišiukšlinta aplinka;
- nėra tuščių neaiškios paskirties vietų;
- nėra jokių vandalizmo ženklų;
- nėra tuščių sienų, kurias galėtų išnaudoti vandalai;
- prižiūrėtas lauko apšvietimas.
Aktyvumo palaikymas:
- kvartalas yra gyvas ir dažnai naudojamas;
- kvartale yra įvairus vietos naudojimo diapazonas;
- kiekvienos erdvės numatytoji funkcija yra aiškiai suvokiama;
- kvartale yra pakankamai pramogų ir poilsio įrenginių/erdvių, kurie sukurtų socialinę
sanglaudą;
- kvartale nėra nesuderinamų erdvės naudojimų;
- pastatai sugrupuoti taip, kad sukuria socialinę sanglaudą ir apginamą erdvę;
- erdvės tarp pastatų suformuotos taip, kad skatintų bendravimą ir žmonių judėjimą tarp
pastatų;
- aktyviai naudojamos erdvės yra tokiose vietose, iš kurių yra gerai matoma gatvė ir viešos
erdvės;
- kvartale yra erdvių su įvairiomis funkcijomis, kurios skatina stebėjimą dieną ir naktį…
Bus daugiau (jau greitai)
Paveikslėlio autorinės teisės priklauso tinklapiui https://sourceable.net/paris-and-cpted-is-

Istorinis policijos rėmėjų sąskrydis 2018

Pirmąkart Lietuvos istorijoje, nuo pirmojo policijos rėmėjų įstatymo priėmimo praėjus lygiai 20 metų (1998 m. birželio 18 d.), šalies mastu organizuotas visų Lietuvos policijos rėmėjų sąskrydis. Kaip ir dera istoriniam įvykiui, sąskrydžio vieta pasirinktas pirmojo valstybės Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaras.

Policijos organizuotame renginyje varžėsi 9 apskričių (išskyrus Tauragės) policijos rėmėjų komandos, kurios dalyvavo ugniagesių, medikų ir policininkų parengtose rungtyse.

Varžybų nugalėtojais tapo Alytaus apskrities policijos rėmėjų komanda „Jotvingiai“, nežymia taškų persvara aplenkusi antrojoje vietoje likusią šiauliečių komandą „Saulės lokys“ ir trečiąją vietą iškovojusius Utenos „Žaibo smūgio“ atstovus.

Sveikiname šią Policijos departamento idėją tokiais renginiais kelti policijos rėmėjų motyvaciją ir tikimės, jog šis sąskrydis taps tradiciniu, o gyventojams linkime tapti policijos savanoriais ir aktyvia veikla prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo savo gyvenamosiose teritorijose.

Primename, kad Policijos rėmėjų įstatymas suteikia aktyviems gyventojams galimybę patiems imtis patruliavimo veiklos. Juk niekas geriau už pačius gyventojus nežino kokios problemos vyrauja jų gyvenamojoje teritorijoje. Šis įstatymas ne tik įteisina galimybę policijos rėmėjams reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, bet leidžia patruliuoti savarankiškai, be policijos pareigūno buvimo šalia, ir kartu suteikia socialines garantijas, jeigu patruliavimo metu patiriami sužalojimai. Žinoma yra viena svarbi sąlyga- savarankiškas patruliavimas vykdomas nuotoliniu būdu vadovaujant teritorinės policijos įstaigos pareigūnui. Tai reiškia, kad iš anksto suderinamas patruliavimo maršrutas, aptariami taktiniai veiksmai, numatoma skubi policijos pagalba extra atveju.

Pagrindinė pagalba yra padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais, taip pat įvykus nusikaltimui organizuoti įvykio vietos apsaugą, nustatyti liudytojus, suteikti med. pagalbą aukoms ir t.t. Pastaruoju metu policijos rėmėjai dažniau pasitelkiami ir bendrosios prevencijos veikloms – teminiams prevenciniams renginiams mokyklose ir bendruomenėse.

Pasaulyje yra keli policijos rėmėjų veiklos organizavimo modeliai, pvz. Izraelyje policijos rėmėjų ir policijos pareigūnų įgaliojimai beveik identiški – jie gali stabdyti automobilius, skirti baudas, nešioti visą tarnybinę amuniciją, įskaitant šaunamuosius ginklus, vairuoti tarnybines transporto priemones ir pan. Estijoje skiriami trys lygiai – 1. Galintys dirbti tik su policijos pareigūnais, 2. Galintys savarankiškai patruliuoti, 3. Galintys atlikti tik prevencinio -edukacinio pobūdžio funkcijas mokyklose ir bendruomenėse. Estijoje iš viso yra 1000 policijos rėmėjų, iš jų – tik 240 galintys patruliuoti savarankiškai. Vidutinis vieno rėmėjo per metus dirbtų valandų skaičius – 87 val. Bet….Estijoje 1000 policijos rėmėjo veiklos organizavimui skiriama net 240 tūkst. eurų per metus. Lietuvoje……..kitaip. :)

Policijos rėmėjai yra labai reikalingi tiek visuomenei, tiek policijai, nors policijos pareigūnų atstoti negali. Tačiau, policijos rėmėjai, gyvenantys savo bendruomenėse, gali vykdyti savarankiškus patruliavimus būtent tose gyvenamosiose vietovėse, kurias gerai pažįsta. Ne paslaptis, kad pagrindinę dalį visų policijos registruojamų įvykių sudaro ne pranešimai apie nusikaltimus, o skambučiai ir kreipimaisi apie administracinius nusižengimus. Todėl savarankiškai patruliuodami ir vykdydami šių, nedidelių teisės pažeidimų prevenciją, policijos rėmėjai „išlaisvina“ dalį šiai veiklos sričiai skiriamų policijos pajėgų, kurios gali būti panaudojamos reagavimui į nusikaltimus. Tas pats pasakytina apie policijos rėmėjų bendrosios prevencijos funkcijas – edukacinius renginius švietimo ir ugdymo įstaigose bei savisaugos iniciatyvų – saugios kaimynystės veiklų organizavimą bendruomenėse. Policijos rėmėjas savo gyvenamojoje vietoje gali būti vienu iš vietos bendruomenės lyderių, ir turėdamas žinių apie policijos veiklą, o ir apskritai – daugiau teisinių žinių, nei vidutinis šalies gyventojas, gali prisidėti prie visuomenės teisinio švietimo ir pan.

Parengta pagal Policijos departamento informaciją.IMG_3392 IMG_3397 IMG_3430 IMG_3438 IMG_3474 IMG_3484 IMG_3512 IMG_3528 IMG_3535 IMG_3587 IMG_3641 IMG_3651 IMG_3769