TRIUKŠMAS KAIMYNYSTĖJE. KAI VISOS PRIEMONĖS IŠNAUDOTOS.

Vėl grįžti prie triukšmo temos paskatino iš gyventojų gaunami paklausimai ką daryti, jeigu kaimynų elgesys, o būtent,- keliamas triukšmas trukdo ilsėtis, ypač tais atvejais, kai pagal įstatymus neva triukšmauti leidžiama – pvz.: ryto ir dienos metu nuo 7.00 iki 19.00 val. Tiek savivaldos, tiek policijos pareigūnai tokiais atvejais administracinės teisenos nepradeda ir triukšmadarius drausmina nebent prevenciniais pokalbiais. Kreipimaisi į valstybės institucijas jau nebepadeda, geranoriškai su kaimynais susitarti nepavyksta, situacija atrodo nebeišsprendžiama, kyla minčių parduoti butą ir keisti gyvenamąją vietą.

Taigi ką daryti, jei dėl triuksmas_paveikslaskaimynų garsiai klausomo televizoriaus (na jei kaimynas turi klausos sutrikimų), šokių pamokėlių ar fizinių pratimų, o ir šiaip kitų „bildesių“, negalite ilsėtis patys, o kartais – ir jūsų mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas kad ir pietų miegas.

Nesame įgalioti aiškinti teisės aktų, tačiau galime pateikti savo nuomonę, kuri nors ir nėra optimistiškai nuteikianti, nes valstybės institucijos čia vargiai bepadės, tačiau bent jau pabandysime rasti keletą būdų kaip mėginti išspręsti šią problemą.

Kai visos priemonės išnaudotos, ginti savo teisę į poilsį bei netriukšmingą gyvenamąją aplinką galite tik savo iniciatyva ir savo lėšomis:

 a) kreiptis į antstolį, turintį sertifikuotą prietaisą triukšmo lygiui nustatyti ir galintį konstatuoti faktines aplinkybes (šis veiksmas leis jums surinkti faktinius įrodymus, kad gyvenate veikiami kaimynų keliamo triukšmo, viršijančio higienos normas);

b) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (pirmiausia, matyt,- į šeimos gydytoją), jeigu dėl kaimynų keliamo triukšmo jums pablogėjo sveikata (gydytojo pažyma taip pat teismo gali būti vertinama, kaip įrodymas);

c) kai turėsite a ir b punktuose nurodytus faktus konstatuojančius dokumentus, jau galite kreiptis į teismą, pateikdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Jeigu turite galimybę, po a ir b veiksmų, galite namuose įsirengti triukšmo slopinimo priemonę (paprastai tai būna garso izoliacinė medžiaga). Jeigu išsaugosite šios priemonės įsigijimo dokumentus, galėsite į ieškinio sumą įskaičiuoti ir šias išlaidas. Žinoma, teismui reikės nurodyti, kad šios prekės įsigijimo priežastimi yra būtent kaimynų keliamas triukšmas. Papildomai, iš anksto patartume kreiptis į triukšmaujančius kaimynus registruotu laišku, kuriuo prašote sumažinti žiūrimo televizoriaus ar kito triukšmo šaltinio garsą. Atsakymo negavimas ir šio laiško pateikimas teismui taip pat gali būti vertinamas, kaip kito asmens nereagavimas į jūsų prašymą. Na, o jei dar turėtumėte kaimynų liudijimus, taip pat anksčiau dėl triukšmo kviestų valstybės institucijų oficialius atsakymus, tai taip pat galėtų būti vertinama, kaip įrodomoji medžiaga.

 Aukščiau nurodyta situacija teisiniu požiūriu tikrai sudėtinga, įstatymai tiesiogiai saugo gyventojus nuo triukšmo tik lygiai pusę paros laiko, todėl niekas negali garantuoti, kad teismas jūsų ieškinį patenkins. Taigi sprendimą turite priimti jūs patys. Iki šiol negirdėjome apie panašius precedentus, bet nepabandžius, nesužinosi.

Jeigu turite galimybę kreiptis į advokatą ar civilinės teisės profesionalą, siūlytume taip ir padaryti. Jeigu neturite, dar lieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo į savivaldybę (plačiau – http://www.teisinepagalba.lt/). Vienaip ar kitaip, dokumentus teismui turite parengti patys.

Sėkmės, išeitis visuomet yra.

Print Friendly

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>