„Saugios kaimynystės“ programa Australijoje

Programos pradžia

Programos pradžia Australijoje laikoma 1982 metais pradėta veikla Bunbury mieste. Lygiagrečiai panaši programa buvo vykdoma Viktorijos mieste 1980-84 metais, kaip dalis Frankstono policijos ir visuomenės bendradarbiavimo programos, o 1984 metų pabaigoje programa buvo išplėsta per visą Viktorijos valstiją.

Visose Australijos valstijose „Saugios kaimynystės“ programa buvo inicijuota policijos, kurioje buvo įkurti specialūs padaliniai Prevencijos padalinių sudėtyje. „Saugios kaimynystės“ grupės buvo kuriamos atskirose srityse, pagal gyventojų pageidavimą. Pagrindinė policijos pareigūnų užduotis po tokios grupės susikūrimo – apibrėžti jos veiklos teritoriją, organizuoti susitikimus, padėti „Saugios kaimynystės“ grupėms išsirinkti lyderius, juos apmokyti ir išplatinti nusikaltimų prevencijos skrajutes bei „Saugios kaimynystės“ skiriamuosius ženklus.

„Saugios kaimynystės“ statistika

Jau 1986 metais programa vienijo 390 sričių, kuriose gyveno maždaug 800.000 gyventojų (20% visos Viktorijos valstijos gyventojų). Naujajame Pietų Veilyje programa pradėta įgyvendinti 1985 kovo mėnesį, ir po metų apėmė 435 sritis su 348.000 namų ūkiais.

„Saugios kaimynystės“ asociacija

2003 metais “Saugios kaimynystės” konferencijos, vykusios Darwine, metu buvo nuspręsta suformuoti nacionalinę valdymo struktūrą, Australazijos „Saugios kaimynystės“ grupes vienijanti organizacija (angliškas trumpinys – NHWA) buvo įkurta tik 2006 metais, o 2012 metais gavo trejiems metams pusantro milijono dolerių paramą iš Australijos Federalinės valstybės kasos. Organizacija vienija visos Australijos ir Naujosios Zelandijos organizacijas ir kiekvieną ketvirtį rengia bendrus susirikimus, kuriuose dalyvauja policijos atstovai ir savanoriai iš visos Australijos bei Naujosios Zelandijos. Didžiąją dalį biudžeto organizacija skiria visuomenės paramos programoms, grupių projektų finansavimui, tyrimams, programos komunikacijai ir įvairiems mokymams programos dalyviams.

Vienas pagrindinių organizacijos tikslųmažinti nusikalstamumą bendruomenėse ir didinti visuomenės saugumą, tačiau taip pat organizacija siekia:

  1. Stiprinti policijos ir visuomenės bendradarbiavimą, suteikti daugiau galių pačiai visuomenei;
  2. Populiarinti visuomenės dalyvavimą kuriant visuomenės gerovę bei gerinant gerbūvį.

Pagrindinės Australazijos „Saugios kaimynystės“ asociacijos veiklos kryptys pateikiamos žemiau:

  1. Dalintis su Įvairių Australijos valstijų, apskričių bei regionų kitomis organizacijomis gerąja praktika;
  2. Palaikyti internetinį asociacijos tinklapį kaip vieną pagrindinių informacijos ir nuorodų šaltinį;
  3. Organizuoti tarptautinius „Saugios kaimynystės“ renginius;
  4. Skleisti nusikaltimų prevencijos per aplinkos projektavimą idėjas bei rengti mokymus šia tema;
  5. Naudoti naujausias technologijas komunikacijai ir nusikaltimų prevencijai;
  6. Sukurti veikiančią struktūrą, galinčią pritraukti finansavimą iš šalies.

Šiuo metu Australijoje „Saugios kaimynystės“ programa laikoma bene pastebimiausia programa, padedančia policijai vystyti nusikaltimų prevenciją šalyje.

„Saugios kaimynystės“ veikla Australijoje

  1. Australijoje „Saugios kaimynystės“ grupė sudaryta iš zonų, kurias sudaro 20-30 šalia esančių namų.
  2. Nuo pat pradžių „Saugios kaimynystės“ grupės buvo kuriamos pagal tam tikrą organizacinę struktūrą, kai mažesnės zonos buvo jungiamos į stambesnius darinius. Policijos pareigūnai jau pačioje programos vystymo pradžioje įžvelgė poreikį koordinuoti veiksmus aukšteniu lygmeniu, pvz., apkrities, regiono ir valstijos. Ir net jei kiekvienas organizacijos lygmuo yra pakankamai autonomiškas, tačiau veikia tam tikra subordinacija kalbant apie policijos paramą.
  3. Australijoje skiriamas didesnis dėmesys „Saugios kaimynystės“ grupės lyderių verbavimui. Nors „Saugios kaimynystės“ veikla yra savanoriška, o savanorių kriminalinė patirtis yra tikrinama, policijos reikalavimai, keliami grupės lyderiui, yra didesni. Australijos policija neretai pati skiria civilius koordinatorius ar padeda įdarbinti kvalifikuotus savanorius, išrinktus pačios visuomenės.
  4. Daugelyje valstijų reikalaujama zonos lyderių suorganizuoti ne mažiau kaip vieną susirinkimą per mėnesį, o tokių susirinkimų metu planuojamos programos ir ruošiama informacija, skirta visuomenei.
  5. Vienas skiriamųjų Australijos programos bruožų – naujienlaiškiai, kuriuose ne tik pateikiami nusikaltimų prevencijos patarimai, bet ir aptariama bendra vietos nusikalstamumo situacija. Šia priemone rūpinasi ir ją leidžia policija.
  6. „Saugios kaimynystės“ programa yra nemokama jos dalyviams JAV., tačiau Australijos programos dalyviai įspėjami, jog gali būti paprašyti prisidėti prie programos vystymo finansiškai. Nors dažniausiai skiriamųjų ženklų, skrajučių ir spausdintų naujinelaiškių išlaidas dengia Australijos valstybės institucijos, kartais tokios pagalbos paprašoma ir iš gyventojų.

„Saugios kaimynystės“ tyrimas Australijoje

Gavusi finansavimą iš Australijos vyriausybės fondo, Australazijos „Saugios kaimynystės“ grupes vienijanti organizacija 2012 metais atliko išsamų programos efektyvumo tyrimą Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kuris buvo publikuotas 2013 metų kovo mėnesį. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar dalyvavimas programoje teigiamai veikia visuomenės saugumo jausmą, ir nustatyta, jog įsitraukę į tokią veiklą asmenys jaučiasi gerokai saugesni nei tie, kurie nedalyvauja tokioje veikloje. Jų suvokiamas nusikalstamumo lygis yra žemesnis, be to, jie palankiau vertina naujus visuomenės narius ir policijos bei visuomenės santykius.

Nors pagrindinė programos užduotis yra mažinti nusikalstamumą, tačiau programoje dalyvaujantys asmenys tiki, jog ši programa turi ne tik šį tikslą, tačiau skatina žmones aktyviau naudotis įvairiomis saugumo priemonėmis ir bendrauti tarpusavyje. Štai daugelis programos dalyvių naudoja įvairias saugumo priemones,  95.8% respondentų teigė turintys į ką kreiptis, kad jiems išvykus būtų paimamas paštas iš jų pašto dėžutės, 96.2% teigė, kad jų namus kažkas prižiūri jiems išvykus, 67.2% yra susimontavę duris su saugos užraktais, 43.2% – įsirengę signalizacijas, o 52.2% teigė žymintys identifikacijos ženklais turimas vertybes.

Tyrimo metu buvo analizuojami ir visuomenės bei policijos santykiai dviem aspektais – jų bendradarbiavimas su policija programos rėmuose, ir platesniame kontekste. Programoje dalyvaujantys asmenys yra linkę labiau vertinti policiją kaip teisėtą, įstatymus palaikančią struktūrą. Policijos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo visuomenės pasitenkinimo policijos veikla ir nuo visuomenės požiūrio į policiją, kaip įstatymus palaikančią struktūrą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog respondentai pripažįsta, jog policija atlieka puikų darbą palaikydami viešąją tvarką, stengdamiesi spręsti vietines visuomenės problemas, tačiau buvo prasčiau vertinama policijos prevencinė veikla ir gebėjimas spręsti problemas, tiesiogiai susijusias su respondentais. Apklausos dalyviai yra linkę artimai bendrabardiauti su policija, ir tai įrodo bendras 4.72 atsakymų rodiklis iš of 5 galimų.

Tyrimo metu respondentų buvo teiraujamasi, koks bendravimo su policija būdas jiems atrodo priimtiniausias. Nustatyta, jog daugiausia respondentų (71%) pageidautų bendrauti su policija elektroniniais laiškais, 67% rinktųsi tiesioginį bendravimą akis į akį, nors nemaža dalis respondetų teigė pageidaujantys bendrauti su policijos pareigūnais ir telefonu. Pastebėta, jog tokį pageidavimą išreiškė vyresnieji apklausos dalyviai, tuo tarpu kai jaunesni nei 40 metų asmenys norėtų informaciją gauti per internetinį puslapį, elektroninį naujienlaiškį ar per Facebook ar kitas socialinės medijos priemones.

Parengta „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos pagal www.anzpaa.org.au informaciją.

Print Friendly

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>