„Saugios kaimynystės“ programa Estijoje

Programos pradžia

Intensyviau „Saugios kaimynystės“ programa Estrijoje pradėta vystyti 2000 m., kai buvo įsteigta savanorystės principu veikianti Estijos „Saugios kaimynystės“ asociacija (Eesti Nabrivalve MTU). Pagrindine priežastimi šios organizacijos įkūrimui tapo gyventojų iniciatyva sumažinti nusikalstamumo grėsmę po drastiško 2000 m. Estijos policijos pareigūnų skaičiaus sumažinimo.

„Saugios kaimynystės“ statistika

2011 metų Estijos „Saugios kaimynystės“ parengtame veiklos pristatyme nurodoma, jog asociacija vienija 11727 narių, aktyviai veikiančių 494 „Saugios kaimynystės“ grupėse visoje Estijoje.

„Saugios kaimynystės“ asociacija – tikslai, struktūra, veikla, finansavimo šaltiniai

Šiuo metu Estijos „Saugios kaimynystės“ asociacija (Eesti Nabrivalve MTU) veikia kaip nekomercinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti gyventojų saugumo jausmą įtraukiant gyventojus į aktyvų aplinkos stebėjimą. Pagrindinę asociacijos veiklą sudaro „Saugios kaimynystės“ grupių plėtra ir veiklos koordinavimas, mokomosios medžiagos rengimas bei spausdinimas, mokymų organizavimas ir bendradarbiavimas su valstybės bei savivaldos institucijomis, policija bei kitomis įstaigomis bei projekto partnerių paieška.

Asociacijos struktūrą sudaro vykdantysis direktorius, 6 samdomi projektų vadovai ir 4 savanoriai (IT specialistas, buhalteris, du projektų vadovai), o pagrindinis asociacijos valdymo organas – visuotinis susirinkimas, kurio metu skiriami 4 valdybos nariai. Estijos „Saugios kaimynystės“ programoje dalyvaujantys namų ūkiai moka vienkartinį stojimo mokestį (1 euras) ir metinį nerystės mokestį (1 euras).

Eesti Nabrivalve MTU finansuojama iš įvairių šaltinių: 50% biudžeto lėšų skiria vietos valdžia, 30% – Teisingumo ministerija, 10% surenkama iš narystės mokesčių ir tiek pat gaunama iš įvairių rėmėjų.

„Saugios kaimynystės“ veikla Estijoje

Estijos „Saugios kaimynystės“ veikla vykdoma pagal šią schemą:

estija 

Estijos „Saugios kaimynystės“ programa įgyvendinama keliais etapais, stengiantis įtraukti kuo daugiau gyventojų bei pasitelkti aukščiausius valdžios pareigūnus. Pirmiausia prieš steigiant „Saugios kaimynystės“ grupę pageidaujantys dalyvauti tokioje veikloje asmenys privalo surinkti nustatytą informaciją apie savo kaimynus (užpildyti specialią lentelę su duomenimis (pavardes, adresus, elektroninio pašto adresus, automobilio numerius bei spalvą ir pan.) bei surinkti gyventojų parašus).

Vėliau gyventojų susirinkimo metu išrenkamas „Saugios kaimynystės“ grupės vadovas, kuris pasirašo keturšalę (Taline – penkiašalę) „Saugios kaimynystės“ sutartį. Sutartį savo parašais patvirtina „Saugios kaimynystės“ grupės vadovas, policija (apskrities vadovas), vietos savivalda (meras) ir asociacija (vykdantysis direktorius). Pasirašius „Saugios kaimynystės“ sutartį organizuojamas bendras gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvauja asociacijos, policijos bei vietos savivaldos atstovai ir kurio metu išdalinama mokomoji projekto medžiaga, kontaktiniai kaimynų duomenys bei informaciniai stendai, pateikiami saugumo patarimai bei mokoma stebėti aplinką.

„Saugios kaimynystės“ programa Estijoje numato ir gyventojų patruliavimo galimybę, tačiau tokia veikla nėra itin populiari ir vykdoma savanorystės principais.

„Saugios kaimynystės“ tyrimas Estijoje

2006 metais, „Saugios kaimynystės“ asociacijos iniciatyva Tartu universitetas atliko „Saugios kaimynystės“ veiklos efektyvumo tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 400 SKG narių. Tyrimas parodė, jog 67% respondentų mano, jog pradėjus įgyvendinti šią programą jų aplinka tapo saugesnė; 72% respondentų teigė, kad programos metu pagalba tapo lengviau pasiekiama. 18% apklausos dalyvių teigė žinantys, jog jų aplinkoje buvo išvengta nusikaltimų, ir kas dešimtas pripažino, jog „Saugios kaimynystės“ programa padėjo sugauti nusikaltėlį. „Saugios kaimynystės“ programa padeda ne tik mažinti nusikaltamumą, tačiau ir skatina visuomenės narių bendravimą – 13% respondetų pripažino, jog jų santykiai su kaimynais tapo geresni. Ir nors pagrindinė motyvacija prisijungti prie projekto ir toliu lieka saugumo poreikis, svarbiu argumentu tampa ir programos pasiekti rezultatai.

Analizuojant veikiančių SKG poreikius nustatyta, jog 83% apklausos dalyvių pageidautų gauti daugiau mokymų kaip elgtis ištikus nelaimei, 75% apklaustųjų pageidautų mokymų apie teisės aktus, 71% reikėtų daugiau informacijos apie tai, kokios priemonės padėtų apsaugoti namus ir turtą. Visgi tenka pripažinti, jog  tik pusė apklaustųjų teigė turintys pakankamai laiko dalyvauti tokiuose mokymuose.

Talino rajono policijos pareigūnai palygino du 90 butų daugiabučius namus ir pastebėjo, jog per vienerius metus name, turinčiame „Saugios kaimynystės“ grupę, nebuvo užfiksuota nė vieno nusikaltimo nuosavybei, tuo tarpu kaip kitame name tokių nusikaltimų buvo užfiksuota 7.

 

Parengta „Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos pagal www.naabrivalve.ee informaciją.

Print Friendly

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>